Oi Besitikinti kaaip užpavydėjau..

Maniškis jau kelinti metai IŠVIS nėra namie nė prisėdęs

neįsivaizduoju kaip dar apie 6 vidurkį turi, gabus, faktas, nu kad pasistengtų noprs kiek, bet jau nebe tas amžius kai gali diržą paimt.. O va dabar jau aš užsiožiavau kaip vaikas, nieko jis su valgiu nesuprato, vistiek kai dvi dienas nustumdė, ir vistiek tenka išmest, man jau trūko, norėjau kelt toną, kad kol viena patiekta nesuvalgyta kito nebus, bet gi neversi sudžiūvusio dešrainio valgyt, padariau, be insidento ir kažkokio kamandinėjimo kiek tiksliai laiko, minučių gaminsiu

, pasakiau kad jau yra jei nori įsidėk, ir susinešė pavalgė, esmė, kad gal suprato, kad jau rimtai pykstu.. Graužiau save, kad nesugebu uždirbt, dabar su maža grupe išvis nežinau kaip išsilaikysim,. kai kas sako, kad sveika vargo pamatyt, gal tikrai leist ir nepavalgius pabūt.
O va ir mintis!, bandysiu ir aš pasiūlyt korepetitorių, galop bent padarius viską būsiu iš savo pusės.. Ot bjauri, ane, tik žiūri kad atsakomybę nusimest
Winona, žinok nepatikėsi, man pačiai neįtikima, bet tikrai į vonią nenuvarysi, nieks nepadeda, nei užuominos apie kvapą, nei brangių dezikų pirkimas, nieekas, ačd kad kojines kasdien keičia(ant grindų matosi

)..