Konstruktyvus (pozityvus)mastymas.IIIdalis

Neliūdėk, Laura_k, tavo močiutė pasveiks O medikai...,na ką jie...yra kvotos, ligonių skaičius griežtai apibrėžtas, tai jie ir "normuoja"mūsų sąskaita.Tokia sistema,nieko nepadarysi.Džiugu,kad tavo balso dėka, močiutę vis dėlto apžiūrėjo ir paguldė į ligoninę. Pasistenk ją dažniau aplankyti.

na taip, bet uz 50lt visas normas galima pakeist

atsiprasau, kad ne i tema as cia

Laurencija_K, saunuole, kad balsa pakelei ir pakovojai!!! Va, ir atsiskleidzia zmogaus charakteris sunkesnese situacijose. Kitos vepeti pradeda, isprakaituoja ir jokio rezultato. Lankyk savo bobulyte dazniau ir statyk seseles i vieta, tada slaugys atsakingiau!

Vijurka,, giliai viduj galvoju, kad gal strakalioju pries likima, imdamasi savo veiksmu. Bet esu toks zmogus, kad pirmiau padarau, tai, ka galiu pasidaryti pati, o paskui- jei nieko nesigauna- atsiduodu likimui ir mokausi laukti. Siuo atveju, laukti nebenoriu, nes per daznai kas menesi jautriai reaguoju. Tokiu budu prarandu sveiko gyvenimo skoni ir batareikos kraunasi. O as turiu suktis ir dar kitus uzvesti..Eisiu tik pasitikrinti, o tada priimsiu sprendimus.

Maisto testa dariau. Sveikiau besimaitinancio zmogaus turbut nepazysti... Bet ko i burna nededu, o jei susigundau, rytojaus diena darausi iskrovas. Ai, cia prisiskaiciau per daug, kazkada su keliais kg kovojau, tai iprotis stebeti maista taip ir uzsiliko.O egzema turiu gavus su mamos pienu. Ir jei ne saviitaiga, netureciau siandien manikiuro, o apibintuotas rankas. Ypac pablogeja, kai susitvarkau namus. Kontaktas, kad ir su pirstinem, bet vis tik su dulkem. Kazkaip su tuo "susidraugavau" ir priezasciu neieskau. Gal ir reiketu.
Linkejimai is lovos. Siandien as lapas..., bet vis tiek su jumis! Laura_K, laikykis!!!

busVakare, sveikinu tavo nusistatymą aktyviai veikti!

Ech, na ir pavargau šiandien su tuo balansu, bet nuotaika gera

Jau labai norisi namučio lėkti, tuoj taip ir padarysiu.
Šiandien mėgausiuosi karšta vonia
Dar sugalvojau, kad laaabai noriu šokolado, tai sukirsiu kokią plytą jo viso, tikriausia PMS artinasi. Gerai, kad į kūna ''neina''.


BusVakare, neliūdėk dėl leliaus, viskas bus gerai, tikrai, pamatysi.


Ir visoms kitoms tik kuo geriausių minčių ir vakariuko.
Aš Jus myliu

nezinau ar i tema cia parasysiu...bet gal labai nepyksit jei ka

matau, kad visos cia su vyrais, draugais, suzadetiniais ir pan. o va as kaip ir viena
gal numanote, kaip tas pozityvus mastymas galetu cia padeti?
liudniausia man buna per sventes ir tuos ilguosius savaitgalius va arteja Velykos ir ilgosios iseigines taip noretusi kazkur islekt su mylimu zmogum.. o as neturiu su kuo...

Laura, galiu siulyt tik savo kailiu isbandyta recepta. Reikia ismokt dziaugtis savim pacia, ir kai to pasieksi, toliau viskas klojas savaime. Nes tokia mergina, kuri moka dziaugtis savim, neliks viena! Svarbiausia neforsuot tos antrosios puses atsiradimo, neisskirt saves kaip neturincios vaikino. Geriausia, susirask ka pati megsti daryt, uzsiimk tuo, o paskiau prisedus susirasyk ant lapuko, kokios tau vaikno savybes svarbios, kaip noretum, kad laika leistumet ir padet ta lapuka kur i sali. O toliau viskas ivyks savaime

taip jau esu padarius
nieko neforsuoju, zinau kad as super geresnes uz mane ner

aciu Manta

..negaliu nekreipt i tokias mintis, kai zmogui reikia to vyrisko peties..Uzmirsau ta jausma, kai labai kazko ilgiesi, bet jis mane persekiojo ilgai.Ypac per tas daugiadienes sventes.
Nu, paklusyk Tu manes, vedusios, bet dar ne su bigudukais moteriskes (nors dabar tai deziu su labai seimynisku frotiniu chalatu.Tik biguduku truksta!)

Mano turiningiausias metas -kai pagalvoji dabar- budavo tada, kai buvau viena ir vakarais kaukdavau i pagalves. Kad nebut tokiai nukvakusiai, rytais lekdavau sportuoti. Pati graziausia mano figura budavo tada, kai budavau viena! Net apsilaiziau dabar..Po 3 val. salej. kasdien. Kad pabegciau nuo monciu "kokia as nelaiminga". Automatiskai tokia sales gyventoja daug kas snekindavo, kviesdavo kavai, o man reikedavo tik rinktis. Bet tarp ju nebudavo to vieninteleio, tad as ir toliau sportuodavau, krosus begiodavau. Ko nebedarau, nes esu "nebeviena"...

Spektakliu repertuarus mokejau atmintinai, butent tada, kai buvau viena. Griebdavau kokia drauge ar drauga-drauge ir varydavau. Kad tik nepersekiotu tos mintys nors spektaklio metu "kokia as nelaiminga". O po spektaklio kiek ikvepimo, teatro dvasios tavyje!! Iki pat uzmiegant jokiu pasaliniu minciu! O kur dar parodos, ju atidarymai. Aisku, kazkas laikydavo kompanija, bet as vis begdavau nuo tu durnu minciu. Dabar neatsimenu, kada buvau parodoj, o i spektakli einu viena karta i 3 menesius, nes esu "nebeviena"

Daugiausia knygu esu perskaicius tada, kai buvau viena! Kruvos stovedavo prie lovos! Skaitydavau ir pasibraukdavau. Jei is manes kokia knyga, kas skolinasi, visos jos subraukytos.t.y. protingos mintys atzymetos. Ir skaiciau ne meiles romanus, o viska, kas susije su psichologija, saves analizavimu, kelimu ir t.t. Dabar knygos irgi stovi prie lovos, bet skaityt nera kada, nes as jau "nebeviena".

Patys mandriausi graziausi rubai supirkti tada, kai as budavau viena. Nugi, reikia save kuo tai pamaloninti, kai esi niekam nereikalinga...Perku ir dabar, bet jau ne tokiais kiekiais, nes esu "nebeviena"

Taip daznai nelasktydavau i Vilniu kaip butent tada, kai buvau viena. Visos drauges buvo lankomos, su jom kazkur lankomasi.. Ko dabar nebedarau, nes esu jau "nebeviena".

Ir taip toliau ir taip toliau. Visus situs malonumus iskeiciau i tai, kad salia yra tas siltas vyriskas petys, salia kurio gera uzmigti ir ziureti teleika

Todel visai noreciau grizti i tuos laiku, kai buvau viena... Kokia produkcija!!Kokia kokybe!!

Aisku, dabar akys blizga jau kitaip. Brandziau, ismintingiau. Nes as jau "nebeviena"

Todel, prasau leist laika kokybiskai, kad kai bus jis, o jis tikrai bus, turetu kuo susizaveti! O susivezavejes nepaleisti! Juk zymiai geriau girdeti is vyro "As Tave myliu", 'Man dar tiek tobuleti iki Taves!", nei tai sako svigusios moteriskes..

Nelauk kada, o gyvenk del saves dabar!!
Viskas.
Papildyta:
as taip del Taves stengiaus, negi, nekreipsi demesio?!! Laura_K...???

Labas rytas, visoms!

Psalmė gyvenimui
Tad kilkime ir dirbkime žvaliai
Nenusilenkę negandoms likimo;
Vis siekim tikslo atkakliai,
Išmokę laiko ir laukimo./Henry Wadsworth Lonngfellow/

Į šias keturias eilutes telpa visa paslaptingumo atkaklumo esmė, verčianti siekti gyvenimo tikslo. Ir Tu šiandien pajausk emocinių ir dvasinių jėgų antplūdį, kaip siūlo Longfellow:
"Tad kilkime ir dirbkime žvaliai..."
Svajoti per maža. Svajonėmos įgyvendinti reikia pastangų. Tai paprastas, bet išmintingas kelias į sėkmę. Nemapiršk, kad grumtynės ir kova net žodynuose eina pirma, tiesdamos kelią į sėkmę. Kiekvieną dieną turime kažką nuveikti, kad svajones įkūnytume gyvenime, net jei kasdien turime tik penkiolika minučių giliems pašaukimo apmąstymams. Gal vertėtų kam paskambinti?O gal išsiųsti laišką?Gal reikia kasdien perskaityti nors kelis knygos puslapius? Ar svajoti apie svajonių darbą?
"Vis siekim tikslo atkakliai..."
Kol remdamasis praktišku sumanymu bandai įgyvendinti svajonę, tu jos sieki, net jei ir jaustumeisi sparčiai keliaujanti nežinion.Pasidavimo akimirka dažniausiai būna tik per žingsnelį nuo persilaužimo.Pasikliauk savo svajone ir savimi!
"Išmokę darbo ir laukimo..."Dažniausiai kur kas ilgiau laukiame, kada svajonės išsipildys gyvenime, nei įsivaizdavome pradžioje. Taip atsitinka todėl, kad mūsų ir Dvasios laiko sampratos nesutampa. Atmink: kuo vėliau išsipildys svajonė, tuo daugiau džiaugsmo ji tau atneš!
Šiandien linkiu kiekvienai iš mūsų: tegul svajonės pildosi!

Labas rytas!!!!!

As pirma

Pas mane ir siandien sauletas rytas!!! Tik kad ir diena butu tokia. Nes vakar rytas apgavo. Diena buvo apsiniaukus, bet ne mano nuotaika!!!! Siandien man vel laisva diena. Tai einu padarysiu mankstele ir eisiu ieskoti info savo verslui. dar laukia pora nemaloniu grozio proceduru Pozityvioji puse? Po ju jauciuosiu ir atrodau

Laurute, tu nepergyvenk ir nesuk sau galvos. Tas, kuris tau skirtas pats ateis. Pamatysi. Svarbiausia TIKEK!!!
Trumpai papasakosiu savo istorija. Mane pirma meile aplanke 14m. dabar atrodo juokingai, bet tada viskas buvo l.rimta. Net "zenytis" ruosemes kai man bus 18m.
Kai man buvo 15m. likau be vaikino. Gerbeju netruko niekad. Pats tas amzius, vyresnes klases. Visos su bernais, o as- viena. Nors per mokyklos diskotekas niekad kampe nesededavau. Reikalas tas, kad dauguma mano bendraamziu tiesiog siaip draugavo su kazkuo. Be kazkokiu gilesniu jausmu. O as taip negalejau. Man norejosi, kad kai mane buciuoja, as padebesiais skraidyciau, o negalvoti apie jo burnos kvapa
Taigi iki 20m. su niekuo rimtai nedraugavau. Vaiksciojau i pasimatymus, bet draugystes neuzsitesdavo. Jau mano daraugai buvo prarade vilti mane pamatyt su vyr. lyties atstovu. Visi sakydavo: nu tokia sustra pana ir berno nesusiranda. Tu gal ieskai idealo. O as sakydavau: ne idealo, o to, kuris man idealiai tiktu!
Dar tada nieko nezinojau apie pasamones galias, bet jau aiskiai vidui susikurdavau ta jausma, koks butu jei buciau isimylejus TA tikraji.

Mano vyras dar pas mane geguzes men. 20 - am gimtadieny dalyvavo su savo panele, o spali mes jau buvom kartu. Jis man buvo tik draugas, bet as jo nepastebejau. Kai pirma karta pamaciau, pasakiau, kad sitam univere bernu nera . Graziai i sulni prisispjaudziau.

Gal cia daugokai ir per smulkiai parasiau (prisiminimai uzpludo), bet isvada tokia: tiksliai zinok kokio zmogaus ir kokiu santykiu nori; nebijok eiti i pasimatymus net su tuo, kuris is pirmo zvilgsnio atrodo nelabai, bandyk, niekad nezinai;

As dabar esu tokia laiminga, kad vis dar apsiverkiu is laimes ir negaliu patiket, kad po 5 metu kartu musu santykiai vis gereja ir gereja. Dar daugiau pasakysiu, as gavau daug daugiau nei galejau isivaizduoti

Bet man truksta kitu dalyku. As dustu savo darbe. Tiesa sakant as dusau bet kokiam darbe. As noriu SAVO veiklos. Kad atsikelciau kada pati suplanuoju, kad uzdirbciau tiek kiek esu verta, o svarbiausia, kad KAIFUOCIAU!!!

Nu padekit man mergytes. Kaip man isgyventi si pereinamaji laikotarpi? AS tikrai laiminga jauciuosi tik tada kai man laisvos dienos. Nors siaip labai rimtai dirbu su savo poziuriu kiekviena diena, nes zinau, kad as jau dabar turiu buti laiminga, jei noriu pasiekti ko noriu. Ir kai gerai save nuteikiu tai darbe gerai ir sekasi. Bet kartais kai tai nepavyksta, tai buna vienos juodziausiu mano dienu. Bet samoningai nebambu. Atvirksciai esu be galo dekinga pasamonei, kad man padejo ji susirasti, nes apie tiek, kiek as uzdirbu daugelis cia, UK, moteru tik svajoja. Tai as dekoju ir sakau, kad jau esu pasiruosus pereit i kita etapa. Ech.......

Viskas baigiu savo beletristikas, nes nenoriu jusu nuvarginti ir nukrypti nuo savo dienos planu.

Pabaigai protinga mintis bijancioms rizikuoti ar ka nors naujo pradeti:

PO 20M. GAILESIES NE TO, KA PADAREI, BET GRAUSIES DEL TO, KO NEPADAREI!!!

Geros dieneles!!! Aciu, kad esat!!!
Papildyta:
kol prirasiau ilgiausia paklode jau ir ne pirma

"Mes visi turime viltį. Na, kad ir ką sakytum, jei nemiršti, vadinasi, gyvensi šiandien ir rytoj"
Bus gerai.
Viskas bus gerai.
Viskas klostysis TIK gerai