Tiesa,o mano dukryte,kai nustojau maitinti,tai iki pat dabar ateina,taip svelniai,prisiglaudzia prie kruties ir sako:''Mamyte,o kai as turesiu broliuka,tu man duosi pagerti pienuko?

'' Nezinau,kai vaikas ilgai maitinamas krutimi,tarp mamos ir vaiko,pamazu gimsta kazkoks nenutrukstamas rysys,jautrumas,siluma. Bet pamenu,kai ka,kas mane truputi glumindavo siuo periodu-tai kai kuriu aplinkiniu,neigiama reakcija i toki ilgalaiki vaiko maitinima.Taip gaudavosi,kad kartais dukryte pienelio paprasydavo prie vyro sesers ir si isjuokdavo vaika ,ir mane:
''Tai gal tu ja iki mokykos maitinsi?''+''Ar tau negeda taip ilgai mamos papa zysti?''.Mane tie zodziai taip suerzindavo,kad atsakas budavo gan arsus ir aiskus.Dekui Dievui,kad po keleto tokiu atsaku nieko sakyti jau jai nebesinorejo.Sesers vyras,beje,taip pat stengadavosi pareplikuoti si procesa.Bet as visuomet aiskiai duodavau suprasti,tokiems aplinkiniams,kad man ju nuomone neidomi.Aisku,as sulaukiau ir maloniu paskatinimu.Taigi,mano nuomone mamytems,kurios ilgai maitina vaikiukus,tenka visko iskesti,bet svarbiausia,kad musu atzaleles lieka zvalios,patenkintos ir sveikos

.
Tokių žmonių nuomonė mums nerūpi.