, o dabar tuoksimės. Visada žinojom, kad esam vienas kitam skirti, tad didelio skirtumo nematėm, kas pirmiau.QUOTE(remisita @ 2007 04 15, 04:13)
na nei mano mama nei MB mama, nei mano mociutes galu gale ir net prosenele kri dar gyva beje, taip negalvoja:)))) taip kad valdyk kategoriskas mintis. Ir isvis, mano visi draugai, pries tuokdamiesi gyveno kartu ir nei vieno is ju tevai net nepagalvojo kad pirmiausia jie turi susituokti! tai visiska nesamone siais laikais!Turi buti uzaugus visiskai senamadiskoje seimoje, kur viskas pagal taisykles, ir vyrauja nuomone ka pagalvos draugai kaimynai gimines kunigas ar dievas. 
Na nenoriu sutikti su tavo išsakyta nuomone. Pvz., mano mama visada atsargiai darė spaudimą, net ir tėvelis, sužinojęs, kad aš
, klausė, kada (suprask, vestuvės), tik anytai buvo tas pats, nes tokios marčios, kaip aš ji nenorėjo ir nenori. Mano tėvai niekada negalvojo ir dabar negalvoja, kad pirmiausiai reikia kartu pagyventi, gal čia katalikiškas auklėjima. Ir visai tai ne senamadiška, tiesiog tokia yra religija. Daugelis mano draugų negyveno kartu prieš susituokdami ir jiems buvo keista, kad net laukdamiesi vaikelio nepuolam bent jau į metrikaciją. Labai daug pvz žinau, taip, kad kitą kartą ir pati taip kategoriškai neišsakyk savo nuomonės.Beje, mano tėvai spaudimo nedarė tik dėl to, kad mes jau ne jaunikliai, turintys darbus ir savo gyvenimus, bet žinau, kad jiems dabar daug maloniau žinoti, kad mūsų vedybos ne už kalnų. Aš taip pat nenorėčiau, kad mano vaikai gyventų "susimetę".
