Laba vakara mamos
Turim ir mes bėdą... Dažnai čia lankiausi, pasiskaitydavau, bet dabar prisiregistravau, kad pasidalinčiau savo rūpesčiais...
Turiu du vaikiukus, ir esu tikrai jauna mama - vyresnėliui 6 metukai, greit bus 7. vaikai kaip diena ir naktis - jaunesnis Renaldukas pašėlęs drąsuolis, o vyresnis Modestukas nedrąsus, ramus, drovus (tik namie būna pasiutęs, bet kieme, darželyje - tylus ir santurus), draugauja jis labaiu su mergaitėm, su jom ir žaidžia mieliau, ir smagiau jam, nors darželyje turėjo ir berniukų draugų. Bėda tame, kad aš nedirbu ir auginu vaikus - bijau kam nors patikėti savo mažiukus. Ir dėl to išėjo, kad Modestuką vieną į kiemą pradėjau leist vos prieš kelis menėsius. Jis iš pradžių bijojo, bet dabar priprato, jam patinka kieme vienam, tik yra problema - kieme labai pasiutę vaikai, berniukai vien, o jis mieliau su mergaitėm bendrauja. Draugautų ir su berniukais, bet šie jo nepriima - jau visi susibendravo, be to jis per ramus jiems, jie šaiposi, kad jis bendrauja su mergaite, kuri kieme yra tik viena. Mano langai išeina į kitą pusę, tai ne visada galiu stebėt juos. pastebėjau, kad tie berniukai ne tik šaiposi iš Modestuko ir jo draugės, bet ir užgaulioja, vadina visokiais žodžiais, jį boba vadina, nes su mergaite žaidžia, o dar baisiau - pradeda spardyti, aplaisto vandeniu, apmėto purvu, tą mergaitę partrenkė specialiai su dviračiu, Modestuką apstpardė iki mėlynių ir nuo laiptų nuleido...

Vieną dieną mano akyse pribėgo ir kaip spyrė, nes nematė, kad aš einu, o Modestas tuo metu tik iš laiptinės išėjo.

kai pasigavau tuos slunkius, jie tokias nekaltais veidais pradėjio įrodinėt, kad čia ne jie, kad jie ką tik atėjo, lyg aš nebūčiau mačius... pokalbiai su tevais nepadejo - niekaip negaliu pasigauti daugumos tėvų, o pas tuos, kur šnekėjau tai mąstymas: "labai atsiprašom,na visko gi būna, vaikai taip žaidžia..." ir kitą dieną vėl pasikartoja tas pats
Nežinau kaip apsaugoti savo mažylį?

Gal pas ką panaši situacija? Kaip tvarkotes, mamos?