Teisingiau seminare, kuri suorganizavo musu firmos vadovybe. As is vieno miesto, jis is kito. Simpatija uzsimezge vos susizvalgius. Kadangi seminaras buvo uzmiestyje ir truko 2 dienas tai vakarelio metu mes ir susipazinom is arciau 
. Paskui pradejom susitikinet, vienas pas kita vazineti. Tai va, susitikom, patikom ir pasilikom kartu... Tik va, as toje istaigoje nebedirbu, o musu santykiai tik stipreja..
))Dabar esu laimingiausia zemej turbut:)Mes susituoke:)Laukiam kleckiaus ir vis svajojam dar nuvaziuoti i dviraciu zygi:)
. Dabar jau penkti metai eina kaip kartu esam. Manau, kad vienas is patikimiausiu budu susipazinti yra per draugus. Mes pries pusantru metu "peremem estafete"- supazindinom mano gera drauge su jo geriausiu draugu, o sia vasara jau einam i ju vestuves ir liudytojais busim 
Iki pirmą kart susitinkant lengvai šaipydavomės iš istorijų apie internetines pažintis, sakydami, kad tai - susipažinimo būdas žmonėms, kurie neturi asmeninio gyvenimo, ir nesugeba surasti antrosios pusės realiame gyvenime 
Prisikalbėjome Po pusės metų romantiško internetinio-telefoninio-susirašinėjimo bendravimo susitikom ir nesiskiriam Taip ir atsidūriau Meksikoje..
jau du metai
Labai lauziausi, nenorejau eit, bet buvau jai skolinga. Taip ir susipazinom. Tas draugas labai krito man i aki. Visus metus jis mane sveikindavo visokiom progom, as atrasydavau ir viskas tuom baigdavosi. Karta neturejau ka veikt o ir zinutes buvo nemokamos- tada nusprendziau jam parasyt! Vat taip ir susikukavom 
as su drauge vaziavau toleibusu,kaip visada kalbejomes ir cia i trulika ilipa jos draugas (kuris jai visa laika simpatizavo )jis buvo su savo draugu,mus tipo ir supazindino bet jis stovejo kaip asiliukas net i mane ne pasiziurejo :ohpagalvojau,kad labai jau pasiputes,stoviejo nekreipe demesio nei i mane nei i drauge... paskui,po keliu dienu drauges pazistamas ja pakviete i kavine,ir cia jinai man skambina ir sako renkis vaziuojam kartu,ten bus jo draugas,as is karto paklausiau ar tas vepla sako nezinau turbut.Nu taip mes dar karta kavineje susipazinom.Tik as jo pazint negalejau,toks judrus i viska atkreipantys demesi....
nu as pagalvojau nepaeme reiskias nelemta mums kartu buti,ir praejo man kazkaip(o vat mano drauge tai labai pikta buvo kad jis mano numeriuko neuzsirase )bet po keliu dienu skambina jis man,as buvau apstulbita vat taip mes pradejome susitikinet...o dabar ruosiames vestuvems
jis pasiule susitikti.Kagi mes susitikome - praleidome puikei laika .Tai va mano saipimasis iki siol tesesi Vat kaip buna 
.
nieko ypatingo ar romantisko, net nepasakyciau kad krito jis man tada i aki. bet nuolatines jo zinutes, skambuciai, malonus pasnekesiai pradejo virpinti sirduke. pasimatymo jokio nebuvo nes labai noriu buti 
ech... as jau pasiilgau jo... nors nemaciau tik viena diena, o ir kalbames kas pora valandu... . Dabar turim maziu. 5 metus kaip esam kartu, 2,5 metu kaip vede
bet tai jau kita tema kai pirma vakara atvykau i bendrika (pagaliau ), susideliojau daiktus, ir galvoju, reikia su kuo nors susipazint (nes viena, kaip psiche kokia buvau atvaziavus). tai teliko kambary sedejo tokia shutve ceku, vos paveblenanciu angliskai ir vienas toks pasisiauselis su arbatos dideliu kruuuzuuu ir taip greitai ir gerai angliskai kalbejo, kad as ji tik is penkto karto supratau . ai, galvoju, pirmam vakarui uzteks, dar buvau po keliones, tai moviau i savo kambari ir ilindau i savo pizama. po gero pusvalandzio, baladojas kazkas i duris. atidarau, ziuriu tas pats pasisiauselis 
, sako, gal galima pasikalbeti? nu, ileidau, galvoju, gal siaip draugiskas labai, vis tiek cia viena pati nesmirdesiu juk. jis ten plepejo plepejo, man tik akys merkes merkes, ir galvojau, nu kada jis iseis? 
as, zinoma pervargus, neusprantu ne velnio, ka jis pasakoja, o praveblenti ka nors is vis geda del kalbos barjero. tik supratau (po geru poros valandu), kad susitarem, jog ryt jis parodys man miesta ir pagrindines parduotuves o jis prie manes vis blatinas blatinas (nu galvoju, visai svedas suizulejo), pasisake, kad yra dailininkas, mano portreta gali nupiesti (aciu, ex buvo irgi dailininkas, sakiau daugiau ne uz ka 
), o pats toks pasisiauses, kazkiais nuo karo likusiais skyletais drabuziais, kaip koks chamiakas-bomzas. tai galu gale kazkaip isgrudau is savo kambario . tokia tad pirmoji pazintis neromantiska ir kazkaip ilgainiui kalba pradejau suprasti, ir pati pradejau sneketi ir mes vaiksciojom vaiksciojom 
prisivaiksciojom kazkaip man paciai netiketai iki miegamojo . nu bet nieko doro nesitikejau, nes tikrai bicas mintyse dar su savo buvusia gyveno, o be to, grizti gi reikes, o abu studentai, negi privazinesi 
tai galvojau, bus nuotykis, o be to ir be jokios abejones draugiskai issiskirsim juk nieks nekaltas, kad jura skiria mus. prisitusinom su juo tam pasaulio uzkampy, prisizvengem is pasaulio 
.vat taip tie 3 menesiai ir prabego. as isikliopinau iki ausu, ir grizus bandziau ji pamirsti 
o pasirodo, kad as jam visgi i sirdi kritau ir ta jo buvusia ismusiau tad dabar jau auksinius ziedus sumainem ir vaikelio laukiam
taigi po 3 mėn rašliavos susitikom... pasimatymą paskyriau sekamdienį vidury baltos dienos ir dar prie rotušės. norėjau būti tikra, kad manęs niekas nepagrobs lemtingas susitikimas- po 2 metų toj pačioj rotušėj susituokėm
