na aš asmeniškai nesitikiu iš savo dukters dėkingumo, aišku tikiuos, kad mus sies šilti mylintys santykiai bet ne iš dėkingumo o todėl, kad mes būsim artimi(tikiuos), mūsų su sese tėvai labai daug paaukojo, kad išstumtų mus į gyvenimą, bet niekada nėra už tai paprašę nei dėkingumo nei ko nors kito, bet mes dėl jų mėnulį nuo dangaus nuimtumėm... o štai vyro pusė nieko jam nedavė, bet nuolat tikisi, kad jis jiems atsidėkos už kažką

vyras juos gerbia nes jie jo tėvai, bet... lekia tuoj kas pas manuosius, nes jie jam atvėrė širdis ir priėmė išskėstom rankom neprašydami nieko už tai... meilės, pagarbos, dėkingumo neįmanoma nusipirkt, jį galima užsitarnaut... ir pirmiausia duodant ir nesitikint gauti atgal...
kažin ar aš jausčiau dėkingumą žmogui, kuris man nuolat primintų kokia aš turiu būt jam dėkinga, net ne kažin tikrai paklausčiau kas prašė... daryt kažką, kad sulaukt dėkingumo
kiekvienas gyvena pagal savo principus...
man norisi mylėt savo vaiką ir artimuosius už tai, kad jie yra šalia manęs, o ne už kažką duoto, ir šalia manęs ir yra tokie žmonės