QUOTE(Virvutė @ 2005 06 08, 13:48)
Labai aktuali tema man. Pati tai augau viena ir nebuvo jokių pasilyginimų kurį daugiau myli. Tad kai pati po 2,2 m pasigimdžiau antrąjį vaikelį tas klausimas man parūpo. Mano mama turėjo kažkokių problemų dėl nevienodos meilės. Atseit ji buvo mažiau mylima. Tad aš labai bijau, kad ir manieji taip nesijaustų. Bet drįstu teigti, kad ta meilė yra be galo slidus dalykas ir ją tikrai reikia kurstyti. Taigi mažiukas ramesnis, meilesnis ir subtilesnis savo charakteriu. Su juo viskas paprasčiau. Na, o su didžiuoju kantrybės reikia. Matyt tikrai teisybę guosdamos sakė gydydytojos, kad jis man visko suteiks dvigubai (na jis prieš pat gimimą neteko broliuko dvynio). Bet jis toks žavus savo originalumu, kad taip ir lieka sunku pasakyti kuris mylimesnis. Teisybė, kad myliu vienodu stiprumu, tik meilės spalvos skiriasi. O toms, kurios bijo, kad bus sunku pamilti antrąjį, drystu paguosti, kad nebus. Meilė gimsta kartu su žmogučiu. Ir jei meilės nepadvigubėja, tai gal net patrigubėja, nes tada dar atsiranda kažkoks įdomus meilės jausmas abiems vaikams kartu.
Labai panaši stuacija į manąją
Aš augau viena, o mano mama turi seserį ir visada jautėsi nuskriausta, todėl man nuolat kartoja, jog vienas vaikas visada gaus daugiausiai, o kai bus du - prasidės diferencijavimas. Na, negaliu aš su tuo sitikti niekaip
Labai norime su vyru antro vaikelio ir nemanau, kad juos bus galima mylėti kažkaip kitaip. Puikiai suvokiu, kad reikės stengtis rodyti vienodai dėmėsio, kad reikės daug bendrauti su abiem ir tikiu, kad mylėsiu abu labai
Privalau netaikyti savo mamos tėvų klaidų savo šeimai.
QUOTE(misiki @ 2007 07 14, 23:21)
Vaikus myliu vienodai, manau, kad vienodai reiktu padalinti ir materialines gerybes visiems.Mano tevu ir uosviu nuomones siuo klausimu skiriasi.Pav., jeigu jie mato, kad kazkuris vaikas gyvena geriau, dirba daugiau, tai tam maziau ir reikia.Kaip galvojate jus?Myleti galima tik moraliskai vienodai, ar ir i materialuma vienoda reiktu kreipti demesi?(tai yra turto padalijima vienodai)
Nemanau, kad daugiau turinčiam reiktų duoti mažiau, nes neva jam gana. Jeigu žmogus turi išteklių, vadinasi sugebėjo juos sukaupti, niekas niekam neduoda nieko už dyką. Žmogus, kuris sugebėjo užsidirbti neturėtų nukentėti materialiai iš tėvų pusės todėl, kad kažkada labiau pasistengė, galbūt rizikavo, idėjo daug sveikatos. Gavęs pinigus ar turtą jis turėtų su juo elgtis protingai, o tas kuris turi labai mažai, gali netgi iššvaistyti tą turtą, nes sukaupti yra labai sudėtinga ir tas, kuris stengiasi dažniausiai ir turi, o tas, kuris nesistengia - taip ir plaukia visą gyvenimą pasroviui. Manau, kiekvienam turi būti atseikėta po vienodą dalį, o kaip su ja elgtis: ar investuoti, ar iššvaistyti - kiekvieno pasirinkimas ir tik jis pats už tai atsakingas.
. Mano mama 7 metų neteko mamos, o 12-kos - tėčio. Ją priglaudė teta, kuri turėjo pulką savo vaikų. Tai štai mama pasakojo, kad jai rodėsi, kad teta labai ją myli, o puseserės suaugusiai papasakojo, kad teta ją priglaudė tik iš pareigos. Taigi, jausmai gal ir nebus vienodi, bet mes turim ir protą, kuriuo galime išlyginti skirtumus.Tik jūsų dukrelė dar labai mažytė, tai turit laiko viską apmąstyt ir subręst tokiam sprendimui.
