Mane asmeniškai supažindino jau po mėnesiuko kažkur, jei ne mažiau, ir dar ne bet kur..

O pakvietė į tėvelių vestuvių sukakties paminėjimą, iš pradžių maniau, kad ten kokia didelė šventė, o pasirodo, ten buvo tik jo krikšto tėveliai, brolis su žmona ir mes su jo tėveliais...

Va tada tikrai buvau pamaloninta, kad į tą mažą artimųjų ratuką ir aš buvau įtraukta..

tai taip gavosi, kad ne tik su tėveliais bet ir dalim giminaičių pažįstama..

Ir aš tikrai nesuprantu ko reikia bijoti einant susipažinti su tėveliais, gi nesuvalgys..

Elkis normaliai, jauskis kur esi, su kuo bendrauji ir viskas bus gerai.. Juk čia tokie patys žmonės kaip ir kiti..

Dabar po pusantrų metų su jo tėveliais bendraujam tikrai nuostabiai.

Tikiuosi taip bus ir toliau, ir nereikės po kiek laiko ieškoti paguodos temoje "anyta velnio pramanyta"..

Ir nepaisant to, kad jo mamytė tikrai nėra lengviausio charakterio, tiesiog reikia mokėti gražiai ir šiltai prieiti..

O aš jį supažindinau gal po kokių 2 mėnesiukų, nes aš iš kito miesto, tai tėveliai, buvo atvykę, taip ir suvedžiau, ir irgi viskas buvo gerai.

Taip, kad nėra čia ko pergyventi.
Papildyta:
QUOTE(etamo21 @ 2010 02 17, 23:40)
atsakant i temos klausima-tik tada,kai vaikinas yra tam pasiruoses.
Dėl spaudimo visiškai pritariu..

Negalima žmogaus statyti, kaip kokio naujo įsigyto žaisliuko..