QUOTE(mireja @ 2007 08 13, 15:48)
Winia, noriu teves paklausti. Kaip tau psichoterapeute padeda susitaikyti su liga, na kad reikia gydytis, vaistus gert. Nes mane tai kazkokia kalte kankina, kad pati nesugebu su savim susitart, tarsi nuviliu artimuosius, kad nesugebu but stipri,. Nu zodziu negaliu pamirst, kad esu ligonie, ir ne todel, kad liudesys ir nerimas kamuoja, o todel, kad reikia tabletes gert. Tarsi lyginu save su kitais, va kad kiti sveiki, o as nesugebu su savim susitvarkyt. Kaip tau psichoterapiaute padeda i tai pozityviai pasiziuret..?O gal taves tokios mintys nekamuoja...gal nesigrauzi..
Siandien as einu i psichoterapija, bandysiu jai isdestyt savo nuogastavimis. Kai tik nueinu as vis ja uzpilu naujom savo problemom
Ir tikiuosi siandien pavyks nezliumbt, nes mane jau nervina,atrodo, va jau dabar tikrai nezliumbiu..tik pradedam giliau kapstytis ir vel asaros upeliais atrodo paprasto klausimo paklausia.,o as jau ir zliumbiu. Nervuoja negaliu...
Niekaip, nes manęs tai neslegia. Aš žinau, kodėl taip atsitiko ir tiek.
Aš nesijaučiu ligone, aš tik žinau, kad išgyvenau tai, kas man buvo katastrofa. Ir vaistus geriu, kad greičiau jausčiausi geriau, nes tikiu, kad PT + antidepresantai yra geriausias derinys nuo depresijos.
aš pati žiūriu į tai ramiai ir man nereikia jokios pagalbos. mes išvis apie vaistus net nekalbam, tam yra psichiatrė. bet ir su ja viskas labai ramiai, pasikalbam, ji pratęsia receptą ir viskas. Aš žinau, kad gersiu vaistus dar du ar tris mėnesius ir man tai nekelia jokių problemų

aš nejaučiu jokio tų vaistų šalutinio poveikio, geriu kaip vitaminus:)
o dėl žliumbimo, aš jau trečią mėnesį einu, bet vis tiek verkiu seanso metu:)
apsiverkiu vos tik atsisėdus ten:) bet irgi priimu tai normaliai