Konstruktyvus (pozityvus) mąstymas IX d.

#433
Aciu merginos. As is tiesu, manau, per daug iklimpstu i savo busenas. Iki tokio laipsnio, kad atrodo nebeturi jegu ne tik bendrauti, bet net judeti darosi sunku - tik sedi, ziuri i viena taska arba verki. O jau asaru, tai upeliai smile.gif . Sunku susikaupti ties darbu, suku apskritai surasti bet kokia prasme tame ka darai. Gal but is tiesu as krentu i duobe, kaip kad Vijurka rase - o duobes pas mane labai jau gilios. Kai banga buvo pakilime - pozityviau mastyti sekesi geriau. Tiesa pasakius pakankamai kukli neislikau... Gal todel dabar taip sunku kristi zemyn - kai atrodo viskas tiesiog akyse zlunga... visos svajones, viltys ir t.t... Nezinau kaip elgtis, nezinau ka galvoti, nezinau ka daryti... O ir nusivylimas savimi begalinis - nes faktiskai zinau, ka padariau ne taip... O pasielgti kitaip vis sutrukdo baime...
Kad reikia islaukti - zinau... Ir, kad paleisti situacija reikia - taip pat zinau... Bet sunkiai man labai sitie dalykai duodasi... schmoll.gif
Atsakyti
#434
QUOTE(Dianetum @ 2007 08 13, 10:35)
Aciu merginos. As is tiesu, manau, per daug iklimpstu i savo busenas. Iki tokio laipsnio, kad atrodo nebeturi jegu ne tik bendrauti, bet net judeti darosi sunku - tik sedi, ziuri i viena taska arba verki. O jau asaru, tai upeliai  smile.gif . Sunku susikaupti ties darbu, suku apskritai surasti bet kokia prasme tame ka darai. Gal but is tiesu as krentu i duobe, kaip kad Vijurka rase - o duobes pas mane labai jau gilios. Kai banga buvo pakilime - pozityviau mastyti sekesi geriau. Tiesa pasakius pakankamai kukli neislikau... Gal todel dabar taip sunku kristi zemyn - kai atrodo viskas tiesiog akyse zlunga... visos svajones, viltys ir t.t... Nezinau kaip elgtis, nezinau ka galvoti, nezinau ka daryti... O ir nusivylimas savimi begalinis - nes faktiskai zinau, ka padariau ne taip... O pasielgti kitaip vis sutrukdo baime...
Kad reikia islaukti - zinau... Ir, kad paleisti situacija reikia - taip pat zinau... Bet sunkiai man labai sitie dalykai duodasi...  schmoll.gif


Ne viena tu tokia console.gif friends.gif


Atsakyti
#435
o vaistuku ,antidepresantu, kokiu nors negeri. Zinoma jie kaip sakant taves nepakeicia, nepakeicia tavo mastymo, tiesiog nuo ju pasidaro lengviau koncentruot mintis, apramina siek tiek, pradedi budu ieskot kaip is to isbrist..
Ir savrbiausia, zinok nesedek, vei ka nors, zinau, kad sunku, zinau kad atrodo neimanoma ir niekas nemiela, bet kad ir per prievarta VIEK KA NORS, tvarkykis, geles kokias nors persodink, zinoma jei namie buni. ar siaip ka sugalvok. Nes zinok jei nieko nedarai..tik blogiau darosi...Kalbu is savo patirties, darbas padeda uzsimirst, kad ir kaip sunku is pradziu atrodo. Gi dar nesi pasiekus tokios busenos, kad fiziskai negali paeit....Eik i parduotuves kokias nors, ir dar nusipirk paskaityt ka nors, kai jau busi ka nors fiziskai nuveikus ax.gif .Nusipirk knyga, pvz. "Vienuolis kuris pardave ferari", dabar labai poluliari, kiekvienam knygyne rasi. As ja siuo metu skaitau..mane kazkaip ji "atgaivina".
o jei negali koncentruot minciu(taip irgi gali but), nueik pas psichiatra, tame tikrai nieko baisaus, jis yra gydytojas, kuris tau gali padet. 4u.gif
Sekmes, ir klausk kas tave kamuoja, issiliek...nelaikyk savyje..Mes visos cia tokios... group.gif
Atsakyti
#436
QUOTE(mireja @ 2007 08 13, 10:36)
o vaistuku ,antidepresantu, kokiu nors negeri. Zinoma jie kaip sakant taves nepakeicia, nepakeicia tavo mastymo, tiesiog nuo ju pasidaro lengviau koncentruot mintis, apramina siek tiek, pradedi budu ieskot kaip is to isbrist..


Esu vienu metu gerusi antidepresantus - kai busena buvo tokia sunki, kad rytais jau neberasdavau motyvacijos keltis is lovos... Zinoma keldavausi, nes dirbti tai reikia... Tiesiog nesinori per daug daznai tu vaistu griebtis, kad per daug neprisiristi... Nebent, kai jau nera kitos iseities, kai psichologiskai esi per silpna susidoroti... O as vis dar turiu tokia kvaila vilti, kad dar ne per silpna... g.gif .. Tik, kad mintys labai jau juodos, o atitinkamai ir busenos tokios pacios spalvos... doh.gif
Nuejau per pietu pertrauka i knygyna paziureti tos knygeles "Vienuolis, kuris pardave ferari". Zodziu, nusipirkau as ir sita knyga, ir dar dvi knygas tuo paciu "Kas verks, kai tu mirisi" ir "Ka tau skyre likimas". Dabar turesiu naujos literaturos skaitymui ax.gif
Atsakyti
#437
jo, pamatysi, tikrai pakels nuotaikele tos knygutes...
O kokius tu gerei antidepresantus ir kiek laiko? Padejo kiek nors?
Atsakyti
#438
QUOTE(Dianetum @ 2007 08 13, 13:24)
Esu vienu metu gerusi antidepresantus - kai busena buvo tokia sunki, kad rytais jau neberasdavau motyvacijos keltis is lovos... Zinoma keldavausi, nes dirbti tai reikia... Tiesiog nesinori per daug daznai tu vaistu griebtis, kad per daug neprisiristi... Nebent, kai jau nera kitos iseities, kai psichologiskai esi per silpna susidoroti... O as vis dar turiu tokia kvaila vilti, kad dar ne per silpna...  g.gif .. Tik, kad mintys labai jau juodos, o atitinkamai ir busenos tokios pacios spalvos... doh.gif
Nuejau per pietu pertrauka i knygyna paziureti tos knygeles "Vienuolis, kuris pardave ferari". Zodziu, nusipirkau as ir sita knyga, ir dar dvi knygas tuo paciu "Kas verks, kai tu mirisi" ir "Ka tau skyre likimas". Dabar turesiu naujos literaturos skaitymui  ax.gif



Man iš tų išvardytų knygų tokia pusiau su bėda buvo "Ką tau skyrė likimas". Bet ir jos ištisai negalėjau skaityti. Skaitydavau tik tas vietas kursyvu, vėl ir vėl, ir taip kokį mėnesį. Tik apima visiška neviltis - aš prie tų kursyvu parašytų vietų grįžtu smile.gif
Atsakyti
#439
QUOTE(mireja @ 2007 08 13, 12:54)
jo, pamatysi, tikrai pakels nuotaikele tos knygutes...
O kokius tu gerei antidepresantus ir kiek laiko? Padejo kiek nors?


Neatsimenu dabar tu vaistu pavadinimo - senokai jau tai buvo, o ir nesilaiko man tie vaistu pavadinimai galvoje doh.gif . Tiesiog tuo metu vaiksciojau pas psichologe ir ji man parekomendavo pagerti tuos vaistukus. Sako antidepresantus reikia gerti minimum 6 menesius, bet mes sutarem, kad po 3 menesiu, jeigu pageres, galesiu nustoti. Tu triju menesiu ir uzteko - padejo smile.gif . Tik vakarais apie kokia 18-19 val. labai miegas imti pradedavo - bet daugiau jokio kitokio salutinio poveikio nepastebejau.
Atsakyti
#440
Winia, noriu teves paklausti. Kaip tau psichoterapeute padeda susitaikyti su liga, na kad reikia gydytis, vaistus gert. Nes mane tai kazkokia kalte kankina, kad pati nesugebu su savim susitart, tarsi nuviliu artimuosius, kad nesugebu but stipri,. Nu zodziu negaliu pamirst, kad esu ligonie, ir ne todel, kad liudesys ir nerimas kamuoja, o todel, kad reikia tabletes gert. Tarsi lyginu save su kitais, va kad kiti sveiki, o as nesugebu su savim susitvarkyt. Kaip tau psichoterapiaute padeda i tai pozityviai pasiziuret..?O gal taves tokios mintys nekamuoja...gal nesigrauzi..
Siandien as einu i psichoterapija, bandysiu jai isdestyt savo nuogastavimis. Kai tik nueinu as vis ja uzpilu naujom savo problemom doh.gif
Ir tikiuosi siandien pavyks nezliumbt, nes mane jau nervina,atrodo, va jau dabar tikrai nezliumbiu..tik pradedam giliau kapstytis ir vel asaros upeliais atrodo paprasto klausimo paklausia.,o as jau ir zliumbiu. Nervuoja negaliu... doh.gif
Atsakyti
#441
QUOTE(mireja @ 2007 08 13, 15:48)
Winia, noriu teves paklausti. Kaip tau psichoterapeute padeda susitaikyti su liga, na kad reikia gydytis, vaistus gert. Nes mane tai kazkokia kalte kankina, kad pati nesugebu su savim susitart, tarsi nuviliu artimuosius, kad nesugebu but stipri,. Nu zodziu negaliu pamirst, kad esu ligonie, ir ne todel, kad liudesys ir nerimas kamuoja, o todel, kad reikia tabletes gert. Tarsi lyginu save su kitais, va kad kiti sveiki, o as nesugebu su savim susitvarkyt. Kaip tau psichoterapiaute padeda i tai pozityviai pasiziuret..?O gal taves tokios mintys nekamuoja...gal nesigrauzi..
Siandien as einu i psichoterapija, bandysiu jai isdestyt savo nuogastavimis. Kai tik nueinu as vis ja uzpilu naujom savo problemom  doh.gif
Ir tikiuosi siandien pavyks nezliumbt, nes mane jau nervina,atrodo, va jau dabar tikrai nezliumbiu..tik pradedam giliau kapstytis ir vel asaros upeliais atrodo paprasto klausimo paklausia.,o as jau ir zliumbiu. Nervuoja negaliu...  doh.gif


Niekaip, nes manęs tai neslegia. Aš žinau, kodėl taip atsitiko ir tiek.
Aš nesijaučiu ligone, aš tik žinau, kad išgyvenau tai, kas man buvo katastrofa. Ir vaistus geriu, kad greičiau jausčiausi geriau, nes tikiu, kad PT + antidepresantai yra geriausias derinys nuo depresijos.

aš pati žiūriu į tai ramiai ir man nereikia jokios pagalbos. mes išvis apie vaistus net nekalbam, tam yra psichiatrė. bet ir su ja viskas labai ramiai, pasikalbam, ji pratęsia receptą ir viskas. Aš žinau, kad gersiu vaistus dar du ar tris mėnesius ir man tai nekelia jokių problemų smile.gif
aš nejaučiu jokio tų vaistų šalutinio poveikio, geriu kaip vitaminus:)

o dėl žliumbimo, aš jau trečią mėnesį einu, bet vis tiek verkiu seanso metu:)
apsiverkiu vos tik atsisėdus ten:) bet irgi priimu tai normaliai smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo winia: 13 rugpjūčio 2007 - 14:57
#442
QUOTE(mireja @ 2007 08 13, 14:48)
Kaip tau psichoterapiaute padeda i tai pozityviai pasiziuret..?O gal taves tokios mintys nekamuoja...gal nesigrauzi..
Siandien as einu i psichoterapija, bandysiu jai isdestyt savo nuogastavimis. Kai tik nueinu as vis ja uzpilu naujom savo problemom  doh.gif
Ir tikiuosi siandien pavyks nezliumbt, nes mane jau nervina,atrodo, va jau dabar tikrai nezliumbiu..tik pradedam giliau kapstytis ir vel asaros upeliais atrodo paprasto klausimo paklausia.,o as jau ir zliumbiu. Nervuoja negaliu...  doh.gif

mireja, kad ir ne man adresuoji klausimą, bet galiu turbūt pakomentuoti?
Vaistai yra pagalbinė priemonė, kuri tave sustiprina, ji neleidžia užsibūti toje būsenoje, kuri tau nepatinka. O kiekvienas psichoterapeutas todėl ir liepia daug pasakoti apie save, kad tu išsikalbėdama suprastum ir įvertintum daugelį situacijų nesant tokias tragiškas. Sau turi ir gali padėti tu PATI. Suvoksi sunkumų prasmę ir tai imsi laikyti savo likimo dalimi. Iš tiesų, nėra lengva spręsti sunkius gyvenimo momentus, tada jautiesi, kaip mokinys, gyvenimo akivaizdoje, kuris yra tarsi mūsų mokytojas, kuris mus egzaminuoja.
Atsakyti
#443
Šiaip gal vaistai ir ne visada reikalingi, bet man pvz buvo visokie fiziniai pojūčiai, kurie tikrai trukdė gyventi. tai aš manau, kad geriau vaistai ir jokio smaugimo jausmo ar baimės eiti pro parduotuvės cypiančius vartus smile.gif

Ir adr aš esu 100 proc. tikra, kad prie jų nepriprasiu, kad po kelių mėnesių tiesiog mesiu juos gerti, nes viskas jau bus gerai smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo winia: 13 rugpjūčio 2007 - 15:01
#444
Man taip pat jau siandien kilo mintis paskambinti savo psichologei. Nemanau, kad kreiptis pagalbos yra geda. Kaip tik tai rodo, jog sugebi ivertinti savo galimybiu ribas. Zinau, kad nuo to jog kankinsiuos, spausiu is saves paskutines jegas vien tik tam, kad irodyciau, jog "galiu pati" tikrai niekam, o pirmiausiai ir man, geriau nebus.
Mano beda gal daugiau tame, kad per daug save apkraunu negatyviomis mintimis. O cia jau jeigu pati sau nepadesiu - man niekas kitas tikrai nepades blink.gif
Atsakyti