QUOTE(jamaika @ 2007 05 31, 19:58)
Turbut man reikia nustoti pykti del pavydo. Arba atvirai pasakyti zmogui, kaip as jauciuosi, kad tai mane skaudina

Kaip paprasta
Aciu, Starburst ir kitiems, padejusiems susigaudyti jausmu pinklese
jamaika,

puiku, kad sugrįžai pas mus.
Tik dabar perskaičiau visų jūsų pokalbį, dėl kitų žmonių (mūsų aplinkos) požiūrį į mus, į pavydą, į kt. emocijas.
Mėginsiu mintimis pasidalinti ir aš. Jei mums siunčiama situacija, siunčiami žmonės, kurie ne visada geranoriški ir t.t. tai lyg ženklas mums, kad mes turime elgtis su jais ir su tomis situacijomis protingai, atsakingai. Mes lyg ir turime į tai reaguoti, ar ne? Ir reaguojame, kiekvienas savaip. Bet atsakas į tai gali būti įvairiapusis. Jei nieko nedarysime ir tik pakęsime visus neigiamus dalykus, mus pripildys nerimas, nuovargis (kaip pati ir rašei), reiktų būti lankstiems, manipuliuoti (čia jau tai buvo minėta), bet vis dėlto ir aš linkusi galvoti "kaip šauksi, taip atsilieps". Tikrai netaikau asmeniškai šito tau,
jamaika, tiesiog kalbuosi su tavimi, jei žmogui iš kurio jaučiasi pavydas pasakysi, kad jis taip pat juk turi puikų namą, arba turės..., jei pagirsi jį dar nespėjus tau išrėžti pagiežingą frazę, jis pakeis savo toną, pakeis su laiku savo bendravimo stilių, gal pats (duok Dieve) susimąstys, kad laikas keistis. Kitą žmogų pakeisti neįmanoma, keistis turi norėti pats, mums belieka arba atsitraukti per atstumą (kaip rašai, rečiau bendrauti), arba būti patiems lankstesniems