Jamaika, iš savo pastebėjimų darau tokią išvadėlę, kad taip, betkokios mintys mus veikia. Teigiamos, neigiamos, mūsų pačių, aplinkinių... Kodėl kartais lyg nei iš šio, nei iš to užplūsta realaus pagrindo neturinti būsena. Jei kažkas kažkur pagalvojo apie mus, ta minties sukelta banga atvilnija iki mūsų. Kartais tik kaip būsena (jeigu slapta mintis - pletkas), o anksčiau ar vėliau atnešama pavadinkim "tarpininko". Tai gali paveikti, o jei esi pakankamai švarus savo vidumi, tai tas purvas nubėga kaip nuo žąsies vanduo. Labai geras posakis yra, kad mus sutepa ne tai, kas patenka iš išorės, o tai, kas eina iš mūsų vidaus. Taip kad pavyduolis labiau save nuskriaudžia, nei tą, kuriam pavydi

Labai geras pavyzdėlis buvo Vaižgantės užvestoje temoje. Vakar netyčiom nuklydau ten paskaitinėti, bet tik įpusėjau. LinguLingu pasakojo apie žmogų, kuris betkokioje situacijoje sugebėdavo pasakyti, kad nekenčia to ar kito... Niu ir prisišaukė tokią situaciją, kad atsirado, kas jo nekenčia.
Taip kad pozityvistams šimtą kartų geriau. Tai betkuriuo atveju pasiteisina