Praktinis pozityvizmas

heide, dėkui už superinę nuorodą

O aš, kažkodėl, šiandien visai neturiu žodžių Protas atostogauja matyt Užtad kiek šiandien piešinių pripiešiau Visus į dienoraštį sukėliau

ir leisti tekėti gyvenimui savo tėkme



Turės draugę autorinius diskus O tos grupės visiškai negirdėtos man

sveikos,mergaites...
noreciau kuo trumpiau, bet vargu ar iseis
vakar tik atradau tema apie konstruktyvuji pozityvizma. tiesa pasakius, man kaip filosofei sis pavadinimas kelia ne kokius jausmus. tada skaiciau pacia tema....hm... is karto surasytos knygos, kuriu siaip as neskaityciau ir nelaikyciau labai auksto lygio... (jus cia tik nepykit, labai panorau isdestyti mane uzpludusius jausmus). na, pakrapsciau galva ir pagalvojau, gal gi vis delto ka nors teigiamo rasiu toje diskusijoje, galgi bus idomu. ir patiko!!!! taip patiko, kad as su nuostabiai gera nuotaika ejau gulti ir laukiau kitos dienos, kada galesiu pabaigti skaityti ir pati prisijungti prie sauniu merginu, kurios ne tik paskendusios banaliame pozityvizme-egoizme, bet ir kazka masto kitu labui, linki gerio ir spinduliuoja gerumu. bet kaip as nusivyliau....skaiciau skaiciau ir uzvire azkoks skandalas, pati nesupratau del ko- senbuves pries naujas. siaubas kazkoks... taip liudna psidare...na va, pamaniau, ir nera temos, net nespejus man prisijungti...o dar labiau nusivyliau, kai kazkuri is senbuviu apibreze pozityvizma, apie kuri jos nuomone, turetu kalbeti: pozityvizma be pozityvo, t.y. savo noru pildymas, saves kelimas i padebesius ir pamirsimas apie tikraji pasauli. ji kalbejo apie pozityvizma be zmogaus, be pasaulio, be jo vargu ir dziaugsmu. net pasiule toms, kurios kalba apie nuskriaustuosius, eit kalbet kitur, neva tai pozityvizmui maiso. atsiprasau, bet ati jau iskreipta forma, tai jau didybes manija, saves vertinimas labiau nei kitu zmoniu, tai jau ABEJINGUMAS KITAM! dieve, kaip tai nemalonu sakyti. bet as tai pajutau.
tikrai, pats baisiausias zmogaus priesas yra abejingumas. negalima uzsimerkti pries pasauli, negalima gyventi tik apie save galvojant. juk musu, mano kelyje visuomet salimais eina KITAS. kuris tai ne as, jis kaip visiskai skirtinga substancija, i kuria tiesiog negalima nekreipti demesio.... uzuojauta, supratimas, dalinimasis savimi ir net atidavimas saves- stai tikras pozityvus pozityvizmas.
todel siandien labai dziaugiuosi, kad pajegiau perskaityti ta tema iki galo ir rasti nuoroda i sia. nespejau visos perskaityti, bet jauciu, kad cia ramiau, kad cia susirinko mastantys zmones, o ne cituojantys knygos istraukas.
aciu labai, kad isklausete...

ir dar siek tiek. pozityvizmas, tokia kaip doktrina, man visuomet kele pasibodejima, nes jis pamirsdavo zmones. jau nekalbu apie pragmatizma. cia is viso baisu. todel nenustebsiu jei ka supykdziau, tikrai nenorejau. as norejau pasidziaugti, kad jusu pozityvizmas igavo kita prasme. jis labiau humanizmas. jame pagaliau atsirado ZMOGUS. ko tikrajame ne su ziburiu nerasi.....
sekmes visoms

Kristutee, pritariu visoms tavo mintims:) labai panašiai jaučiu ir galvoju:)

kristutee, aciu uz tavo pastebejimus is sono
Dziugu, kad yra dar vienas zmogus, kuris abejingumo, paniekos nevadina pozityvumu. Kuris nemano, kad tereikia uzmerkti akis ir pasaulis pasikeis. Kuris vietoj vieno silto zodzio, patarimo nepasakys 'nesibedavok'.
Islik tokia ir toliau ir sekmes

dekoju sirdingai!!!! baiminausi, ar suprasit, ka norejau pasakyti. jus tikrai visos saunuoles ir labai gera cia pas jus buti
Papildyta:
va, pasisakiau, o kadangi tai pati pirma mano dekretiniu diena, tai einu geriau i lauka ir visiems sypsosiuosi
nes kaip jau sypsena uzkrecia!!!

Labas rytas per savaitgali perskaiciau Yalom "Meiles budeli". psichoterapines istorijos. pasitvirtino itarimas, kad as ne myliu ji, bet sergu meiles manija. is iprocio vis dar meldziuosi kad sugriztu, bet proto likuciai liepia pamirst. visiskas susidvejinimas.
beje, noriu paklausti Jusu visu: ar Jus zinote savo gyvenimo uzduoti (karmine uzduoti ar pasaukima, kaip pavadinsi - nepagadinsi)? ar jauciate, del ko atejote i si pasauli, ka reikia padaryti/ismokti ar panasiai?

visiskai nezinau del ko , jauciuosi tokia niekam tikus ir is vis mano gyvenimas toks beprasmis

Kaip jums pirmadienis?

Aš vis dar pasitikėdama gyvenimu gyvenu, Zoloftą po truputį nutraukinėju, tikiuosi negrįš viskas kaip banga

Savaitgalį tokią knygą pavartinėjau, tai ten tokia man nauja mintis buvo apie meilę. Pasak to autoriaus, meilė buvo sugalvota tam, kad karminiais ryšiais būtų galima sujungti du žmones, kurie šiaip niekada nebūtų kartu, nes viens kitam visai netinka, turi skirtingus požiūrius ir išvis tarp jų nieko bendra. Bet kadangi jie turi tarpusavyje išspręsti kažkokį karminį reikaliuką ir juos reik kažkaip sujungti - prašau jums meilė

Nežinau....man gal labiau tą romantiškaja versija norisi tikėti
Papildyta:



Aš seniau labai dažnai apie tai galvodavau - ką aš turiu čia veikti.
Turbūt reikia daugiau intuityviai elgtis. Na bent man taip atrodo, kad kai išjungiu protą, tada darau tai, kas teisinga mano kelyje:)

[quote=Daivaa,2007 06 11, 10:09]

Savaitgalį tokią knygą pavartinėjau, tai ten tokia man nauja mintis buvo apie meilę. Pasak to autoriaus, meilė buvo sugalvota tam, kad karminiais ryšiais būtų galima sujungti du žmones, kurie šiaip niekada nebūtų kartu, nes viens kitam visai netinka, turi skirtingus požiūrius ir išvis tarp jų nieko bendra. Bet kadangi jie turi tarpusavyje išspręsti kažkokį karminį reikaliuką ir juos reik kažkaip sujungti - prašau jums meilė

Seniai taip galvoju...Puikiai prisimenu, kaip pamačiau savo būsimą vyrą, kuris man iš tikrųjų visai netinka, ir pagalvojau, kad už jo ištekėsiu...Tokia buvo karminė užduotis...ir niekur nuo jos nepabėgsi...

tai cia butu nelaimingos, kankinancios meiles paaiskinimas. Nenutraukinek saitu, kurie tave galbut zudo, naikina, nes turi isspresti kazkoki neaisku reikaliuka

Gal