sveikos,mergaites...
noreciau kuo trumpiau, bet vargu ar iseis
vakar tik atradau tema apie konstruktyvuji pozityvizma. tiesa pasakius, man kaip filosofei sis pavadinimas kelia ne kokius jausmus. tada skaiciau pacia tema....hm...

is karto surasytos knygos, kuriu siaip as neskaityciau ir nelaikyciau labai auksto lygio... (jus cia tik nepykit, labai panorau isdestyti mane uzpludusius jausmus). na, pakrapsciau galva ir pagalvojau, gal gi vis delto ka nors teigiamo rasiu toje diskusijoje, galgi bus idomu. ir patiko!!!!

taip patiko, kad as su nuostabiai gera nuotaika ejau gulti ir laukiau kitos dienos, kada galesiu pabaigti skaityti ir pati prisijungti prie sauniu merginu, kurios ne tik paskendusios banaliame pozityvizme-egoizme, bet ir kazka masto kitu labui, linki gerio ir spinduliuoja gerumu. bet kaip as nusivyliau....skaiciau skaiciau ir uzvire azkoks skandalas, pati nesupratau del ko- senbuves pries naujas. siaubas kazkoks...

taip liudna psidare...na va, pamaniau, ir nera temos, net nespejus man prisijungti...o dar labiau nusivyliau, kai kazkuri is senbuviu apibreze pozityvizma, apie kuri jos nuomone, turetu kalbeti: pozityvizma be pozityvo, t.y. savo noru pildymas, saves kelimas i padebesius ir pamirsimas apie tikraji pasauli. ji kalbejo apie pozityvizma be zmogaus, be pasaulio, be jo vargu ir dziaugsmu. net pasiule toms, kurios kalba apie nuskriaustuosius, eit kalbet kitur, neva tai pozityvizmui maiso. atsiprasau, bet ati jau iskreipta forma, tai jau didybes manija, saves vertinimas labiau nei kitu zmoniu, tai jau ABEJINGUMAS KITAM! dieve, kaip tai nemalonu sakyti. bet as tai pajutau.
tikrai, pats baisiausias zmogaus priesas yra abejingumas. negalima uzsimerkti pries pasauli, negalima gyventi tik apie save galvojant. juk musu, mano kelyje visuomet salimais eina KITAS. kuris tai ne as, jis kaip visiskai skirtinga substancija, i kuria tiesiog negalima nekreipti demesio.... uzuojauta, supratimas, dalinimasis savimi ir net atidavimas saves- stai tikras pozityvus pozityvizmas.
todel siandien labai dziaugiuosi, kad pajegiau perskaityti ta tema iki galo ir rasti nuoroda i sia. nespejau visos perskaityti, bet jauciu, kad cia ramiau, kad cia susirinko mastantys zmones, o ne cituojantys knygos istraukas.
aciu labai, kad isklausete...
ir dar siek tiek. pozityvizmas, tokia kaip doktrina, man visuomet kele pasibodejima, nes jis pamirsdavo zmones. jau nekalbu apie pragmatizma. cia is viso baisu. todel nenustebsiu jei ka supykdziau, tikrai nenorejau. as norejau pasidziaugti, kad jusu pozityvizmas igavo kita prasme. jis labiau humanizmas. jame pagaliau atsirado ZMOGUS. ko tikrajame ne su ziburiu nerasi.....
sekmes visoms