QUOTE(Daivaa @ 2007 06 05, 12:11)
Grįžtant prie meilės sau, įdomiai radau skaitydama apie meditacijas.
Ten rašo, kad daugelis meilę sau neteisingai supranta. Jiems meilė sau lygu pataikavimui savo norams ir užgaidoms, tinginiavimu, persivalgymu, ir t.t. Ir ten rašo, kad tokia "meilė" sau iš tiesų yra savęs nekentimas, savo prigimties prievartavimas.
Anot autoriaus, tikroji meilė turi būti griežta, teisinga, atitikti Visatos dėsnius. Todėl žmogus turėtų riboti savo troškimus ir poreikius, disciplinuoti save. O to atpildas - gera sveikata.
Tai va, aš tada tik naikinu save, nors visad galvojau, kad labai myliu, kai visą dieną tingiu ir iš lovos nesikeliu:)
Ten rašo, kad daugelis meilę sau neteisingai supranta. Jiems meilė sau lygu pataikavimui savo norams ir užgaidoms, tinginiavimu, persivalgymu, ir t.t. Ir ten rašo, kad tokia "meilė" sau iš tiesų yra savęs nekentimas, savo prigimties prievartavimas.
Anot autoriaus, tikroji meilė turi būti griežta, teisinga, atitikti Visatos dėsnius. Todėl žmogus turėtų riboti savo troškimus ir poreikius, disciplinuoti save. O to atpildas - gera sveikata.
Tai va, aš tada tik naikinu save, nors visad galvojau, kad labai myliu, kai visą dieną tingiu ir iš lovos nesikeliu:)
Mano minėtame straipsnyje "Kaip susidraugauti su savimi" irgi yra panaši mintis. Svarbu, numatyti savo veiksnių padarinius. Tarkim, reikia pagalvoti, o kaip pasijusi persivalgiusi. Jei viskas bus ok, gali sau persivalgyti, bet jei po to pyksi, kad storėji ir pan., tai susilaikyk. Jei tinginiausi ir po to jausies gerai, tinginiauk, bet jei vėliau pyksi, kad buvau tinginė ir nepadariau darbų laiku, tai nėra čia ko gulinėti, eik ir daryk
