Mano dukrytė išėjo

#145
QUOTE(SiguteS @ 2007 10 11, 07:33)
Sveikos mamytes, as ir sapnuoju suneli. Nubundu nakti, tylu, o as apie sunu vis galvoju, kas buvo, kaip buvo, kad nepadejome jam... Is tikruju visalaika apie ji galvoju, ir diena ir nakti, jis tiesiog gyvena kartu, tik kad sirdi plesia...

kekviena nakti pries uzmiegant kaip koks siaubo filmas pries akis prabega visas gimdymas , 10 dienu prarymotu prie inkubatoriaus ir tas suvokimas kad galbut viskas galejo buti kitaip...
ajuka, laikykis, cia daug mamu laikom uz tave kumscius mirksiukas.gif , mes "laukiames" kartu su tavim, baik panikuot , viskas bus gerai 4u.gif
Atsakyti
#146
QUOTE(vaivos juosta @ 2007 10 11, 00:03)
O aš nesapnuoju lėliukų... nei Vaivutės, nei šiaip kitų...




Nežinau, ar per daug galvojau, ar šiaip sutapimas - bet šiąnakt S A P N A V A U....
veiduko nemačiau... tai buvo vaikiukas.... rožiniais rūbeliais...
...tai turėjo būti Vaivutė... šiandien Jos gimimo pirmas mėnuo..... žinau, kad ten buvo JI..... bet sunkumas koks.......
Atsakyti
#147
Man asaros byra paskaicius siuos Jusu laiskucius verysad.gif
Neisivaizduoju savo gyvenimo be savo mazylio!
Linkiu Jums kuo didziausios stiprybes, pergyventi ta skausma ir susilaukti savo mazyliu daug daug 4u.gif
Beje nesu labai tikinti, bet kurios labai sapnuojate butinai uzsakykit misias uz savo kudikelius!

Sekmes Jums!
Atsakyti
#148
QUOTE(EvelinaC @ 2007 10 11, 18:08)
Beje nesu labai tikinti, bet kurios labai sapnuojate butinai uzsakykit misias uz savo kudikeliu


uz kudikius , ypac naujagimius nelaiko misiu, nedaro metiniu, ketvirtynu ir pan., nebent uz gimine
as viena vieninteli karta sapnavau, gal po triju men, kad kazkas mane traukia nuo mazyles kapelio , prabudau beveik atsisedus... nuo to karto lioviaus tiek verkus, jei yra kazkas daugiau, gal buvo zenklas, kad gana, reik leist musu angelui atitrukt nuo musu... bet , kaip aiskinu sunui, musu sirdis didele ir musu sesyte gyvena pas mus sirdyje, tiek kiek mes to noresim...
Atsakyti
#149
Man atrodo, kad mano angeliuke visada salia manes..
manes netraukia ant kapu pas maziuke, kapo jai nedareme, nenorejau to..
nusprendeme kremuoti.. o pelenus isbarsteme juroje, suprantu, kad daugumai tai atrodys sventvagiskai, bet as taip jauciau, norejau, vyras pritare.. prie juros gime musu meile, ten norejome kad ilsetusi ir musu meiles vaisius..
ir... dalele pelenu iberiau i amuleta sirele kuria VISADA nesioju ant kaklo, salia savo sirdies.. tad jauciu kunu savo vaikeli salia.. nesuciau galejusi isbarstyti visu pelenu.. nes kai tik kremavome urna norejosi nestis visur su savimi, net i viena kambary palikt bijojau verysad.gif
susigraudinau....
zinau, kad pasielgiau teisingai,taip jauciu..
zinau, kad tiems kas zino amuletas su mano vaikelio pelenais atrodo kraupiai, bet man tas pats..man taip gerai, jausti savo vaikelio dalele salia, dziaugiuos kad ja turiu, nezinau, kaip reiketu jasutis vaikeli palaidojus, istisai trauktu ant kapu verysad.gif o kapai man labai svetimi visada buvo...
Visada turiu ja salia... savo mylimiausia dukryte wub.gif
Atsakyti
#150
As manau, kad maziausiai reiketu galvoti, apie kitu nuomone apie laidojimo, gedejimo ar liudejimo forma. Cia yra tevu reikalas ir kas kaip jaucia, nori taip ir daro. O kad zmoniu nesupratimas aplamai vaikeliu netekusiu tevu atzvilgiu yra tai faktas, juk zmones ziuri saves ir jiems ta nelaime nesuvokiama ir nereikia, kiekvienam savo.
As savo suneli seniai paleidau ir tikrai nenoriu kad jis liudetu kai braukiu asaras, na tiesiog kartas juk negali saves suvaldyti ir verki ne del to kad nori verkti, juk verkia mamos sirdis ir tiek... ir tas tikrasis sielvartas ir gyvena sirdyje.
Lailykites smile.gif
Atsakyti
#151
QUOTE(SiguteS @ 2007 10 12, 07:40)
As manau, kad maziausiai reiketu galvoti, apie kitu nuomone apie laidojimo, gedejimo ar liudejimo forma. Cia yra tevu reikalas ir kas kaip jaucia, nori taip ir daro. O kad zmoniu nesupratimas aplamai vaikeliu netekusiu tevu atzvilgiu yra tai faktas, juk zmones ziuri saves ir jiems ta nelaime nesuvokiama ir nereikia, kiekvienam savo.


deja, bet tokia yra žiauri tiesa........ verysad.gif
mane kartais net patys artimiausi žmonės skaudina,
rodos, nesupranta, juk jau beveik metai praėjo, ko čia dar liūdėt....

QUOTE(SiguteS @ 2007 10 12, 07:40)
juk verkia mamos sirdis ir tiek... ir tas tikrasis sielvartas ir gyvena sirdyje.


būtent, išoriškai atrodo, kad paleidau ir aš savo mažąjį, bet širdis tai kraujuoja.............
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo akedite: 12 spalio 2007 - 15:48
#152
Taip taip ir as isoriskai atrodo, kad suneli paleidau. Isoriskai atrodo, kad isvis nieko nera nutike. Isoriskai atrodo, kad kai uzduoda klausima, kas gime?-as atsakau kad sunus, bet ji jau palaidojome, tai atrodo, kad man lyg niekur nieko. As net su sypsena atsakau. Man visai neidomu liet asaras ir isliet savo sirdi svetimiems, juk tai mano vienos skausmas, juk tik as esu, buvau sunelio savo mamyte ir nejaugi aplinkiniam turi nuo to skaudeti ar rupeti. Ir visas skausmas, isgyvenimai yra giliai sirdyje ir niekas nemato, kad man kiekviena diena yra kova su savo sirdim... Ir as dziaugiuos, kad bent isoriskai moku atrodyti optimistiskai, laimingai ir su dziaugsmu akyse ir sirdyje. Nors taip ir yra, as laiminga, nes turiu dukryte ir nepaliauju svajoti apie sesyte jai wub.gif nors tai nerealu, o gal...
Mamytes, tikrai stiprybes ir aisku nera recepto uz ko kabintis, kad taip neskaudetu, bet kabinkimes wub.gif
Atsakyti
#153
Labas mamytės 4u.gif Man seniai norėjosi jūsų paklausti,o kaip jūsų vyrai jaučiasi po vaikelio mirties?Maniškis iki šiol negali apie tai šnekėti,nors už mėnesio bus 4m.
Jam atsirado problemų su širdim,pasidarė labai narvuotas.Visa jo paguoda ir džiaugsmas,dukrytė wub.gif gymusi po nelaimės.Nepamiršta jis ir sunaus,bendrauja.
Atsakyti
#154
Maniskis irgi gana keistas.. Apie dukryte nekalba isvis. Apie vaikeli, kurio laukiam dabar irgi nekalba, nebent as pradedu, bet kazkaip nesivysto pokalbis.. Manau jam taip lengviau, vyrai taip pat isgyvena, bet kitaip.
As maciau kad jam labai skaudu buvo, bet manau, kad jis taip ir nepajaute rysio su musu dukryte. nemate jos, nes neleidau...
Nors man noretusi kad jis daugiau skirtu demesi musu laukiamam stebuklui, bet matyt jam per sunku ir nesinori.. manau, kad jis bijo "AUGINT" vaika sirdyje kad vel nusivilt netektu.. Todel man skaudu, kad jis dalinai ir dabar atsiriboja tarsi... nenori pajaust rysio..
Negaliu rasyt, kazkaip susigraudinau.. sad.gif
Atsakyti
#155
QUOTE(ajuka @ 2007 10 19, 16:20)
Nors man noretusi kad jis daugiau skirtu demesi musu laukiamam stebuklui, bet matyt jam per sunku ir nesinori.. manau, kad jis bijo "AUGINT" vaika sirdyje kad vel nusivilt netektu..  Todel man skaudu, kad jis dalinai ir dabar atsiriboja tarsi... nenori pajaust rysio..
Negaliu rasyt, kazkaip susigraudinau.. sad.gif

vykit salin bet kokias mintis , kad vyrams maziau rupi mires kudikis ar laukiamas
verkdavau, nesikeldavau is lovos dienom, kol vyrui truko kantrybe ir atlauze velniu, pasake kad jis nerodo emociju, nors ir jam be galo liudna ir skaudu, todel kad saugo mane, jis isgyvena ir del dukrytes ir del to kad mato kaip as kenciu, gal but tas kazkiek padejo susiimt ... vyrai santuresni-juk jie vyrai, nors kartais...
Atsakyti
#156
Dalinai nesutinku. Taip jiems rupi, bet kitaip. Jie lengiau uzmirsta, negalvoja apie tai. Juk ne vyras laukiasi to vaikelio, jis negali pajaust to ka jaucia moteris. Juk mes savyje nesiojam auginam vaikucius, jauciam juos ne tik psichologiskai bet ir fiziskai. Juk ne veltui sakoma, kad motinyste igimta, o tevyste ismokstama. Vyras mokosi buti tevu.
Taip yra, nieko cia nepakeisi. gal yra kitaip vyram, kurie jau turi vaikus, gal jie jau jaucia ta tevystes jausma ir isgyna kitaip. zinoma, tai, kad vyras laikos tvirtai remia mane, nekas butu jei abu bijotume, istisai kalbetume ir depresuotume... tie skirtumai ir palaiko mus abu
Atsakyti