Mano dukrytė išėjo

#157
QUOTE(rugsėjė @ 2007 10 19, 16:28)
vykit salin bet kokias mintis , kad vyrams maziau rupi mires kudikis ar laukiamas
verkdavau, nesikeldavau is lovos dienom, kol vyrui truko kantrybe ir atlauze velniu, pasake kad jis nerodo emociju, nors ir jam be galo liudna ir skaudu, todel kad saugo mane, jis isgyvena ir del dukrytes ir del to kad mato kaip as kenciu, gal but tas kazkiek padejo susiimt ... vyrai santuresni-juk jie vyrai, nors kartais...

Manę irgi bardavo. lotuliukas.gif Sakydavo,kad jam irgi sunku,netgi vergdavo.Jei ne sunaus išsakyti žodžiai(jam buvo 14m.) mus privertusius susimastyti, mes butume tikriausiai išsiskyre.Jo tas užsidarimas manę varydavo iš proto. doh.gif Taip norėdavosi atsisėdus pasišnekėt,o jis tilėdavo.Matyt ir likymas pasigailėjo ir atsiuntė tą mažą mergytę. tongue.gif
Atsakyti
#158
ajuka, jis bijo galbut labiau negu tu, todel daug ka nutyli, jie nieko nepamirsta , atsimena kekviena smulkmena, tiesiog nekelia visko i virsu, dziaukis kad turi vyra toki, kuris leidzia tau but silpnesnei, nes jei kekviena kart jis "verktu", patikek tau nebutu lengviau, but viskas juoda...
nezinau kiek as pati laikysiuos bet nuo sio pirmadienio kazkaip itartinai viskas "nusedo" net vyras sake kad kazkokia kitokia... kazkaip ramu pasidare, nors vis dar sirdi suspaudzia, bet sypsena gryzo i veida, nera viskas blogai, yra ir geru dalyku, reik dziaugtis tuo ka turi, o ne liudet prarastu
Atsakyti
#159
Kuria jis versla dabar, nauja vaika rolleyes.gif tai labai uzsiemes, o mums sako viskas gerai bus, nes bus berniukas ax.gif tongue.gif
as ta persilauzima apie kuri rasei pajutau po poros menesiu po netekties, pamaciau sviesa tunelio gale, nebesijausdavau to sunkumo tik prabudus ryte. Tai susitaikymo etapas. dziaugiuos, kad ir Tau jau lengviau.Liudesiu juk negrazinsim savo vaikeliu...
Atsakyti
#160
Ajuka, kai mano vaikelis mirė, mano vyras prie manęs irgi nerodė emocijų. Kai aš verkdavau, jis tik apsikabindavo ir vsio. Arba nekreipdavo dėmesio. Mane tai varė iš proto, rėkiau ant jo, kad jam pofik vaiko netektis ir tt. Bet aš pastebėjau, kad jis dažnai eina į tuoletą. vieną kartą suskambo jo telefonas, kuris gulėjo šalia manęs ir aš kažkaip staigiai griebiau ir nunešiau jį jam. Tuo metu jis verkė labai. Po to kažkaip išsišnekėjom ir jis man pasakė, kad jis nori būti stiprus dėl manęs kad manęs negraudint ir tt, bet pats tyliai išsiverkia. Ir aš supratau, kad jam skaudžiau galbūt nei man, nes jis negalėjo man padėt, jis matė mano būklę, jis matė, kad klimpstu į liūną ir nematau nieko tik sm šitą skyrelį ir verkiu verkiu verkiu. o jis ir vaiką užimdavo ir dirbo ir kentėjo. Ir jo vaikas mirė, ir žmonai stogas važiavo ir vaikas buvo, kuris dėmesio reikalavo ir dirbt dar kažkaip reikėjo.
Taigi Ajuka, negalvok, kad jam neskauda ar nerūpi, jis tiesiog kitoks, jis vyras, o jie nelabai emocijas rodo.
Atsakyti
#161
QUOTE(ajuka @ 2007 10 19, 18:30)
Tai susitaikymo etapas.



Laukiu jo..... nes durnėju dabar juodai.... ir į darbą grįžau, ir vaistus geriu, ir vis tiek negerai....

O vyras - sunku ir jam. Būna, kad verkiam abu... Jam iš viso daug likimo smūgių - vaikystėj mirė mama, dabar dukra.... dar darbe baisybių prisižiūri, kai tenka vaduot avarijose perplėštus, prispaustus žmones... džiaugiuosi, kad jis stipresnis už mane... nes aš tai suskydus grynai.
Atsakyti
#162
QUOTE(cukrinuke @ 2007 10 19, 16:09)
seniai norėjosi jūsų paklausti,o kaip jūsų vyrai jaučiasi po vaikelio mirties?Maniškis iki šiol negali apie tai šnekėti,nors už mėnesio bus 4m.


ir man norėjosi to paklaust...
kažkaip pradžioj, apie pusę metų, jis mane labai saugojo visaip kaip ir bijojo, kad aš nenuprotėčiau...
o vėliau, kai pradėjau dirbt, tarsi viskas normalizavosi...bet juk tik išoriškai..... verysad.gif
mes retai kalbam apie mūsų sūnelį, nes aš beveik visad pradedu verkt..... ir kalbos baigiasi.....
o jei dar primenu jam, kad aš jo net palaikyt negavau...
jis, tėvelis, tai laikė, mane tuo tarpu tvarkė po operacijos,
... vyrai nutyli daug ką, tai tiesa, o ypač skausmą, nes ir jiems labai labai skauda...
Atsakyti
#163
QUOTE(rugsėjė @ 2007 10 11, 18:17)
uz kudikius , ypac naujagimius nelaiko misiu, nedaro metiniu, ketvirtynu ir pan., nebent uz gimine
as viena vieninteli karta sapnavau, gal po triju men, kad kazkas mane traukia nuo mazyles kapelio , prabudau beveik atsisedus... nuo to karto lioviaus tiek verkus, jei yra kazkas daugiau, gal buvo zenklas, kad gana, reik leist musu angelui atitrukt nuo musu... bet , kaip aiskinu sunui, musu sirdis didele ir musu sesyte gyvena pas mus sirdyje, tiek kiek mes to noresim...

visu pirma labai atsiprasau kad brauniosi i jusu tema,tikiosi nesupiksit,bet as pirma karta suzinojau kad uz pirmagimius nelaiko misiu....o kodel?gal zinot?as butinai paklausiu kunigelio kai susitiksiu.
QUOTE(ajuka @ 2007 10 11, 18:46)
Man atrodo, kad mano angeliuke visada salia manes..
manes netraukia ant kapu pas maziuke, kapo jai nedareme, nenorejau to..
nusprendeme kremuoti.. o pelenus isbarsteme juroje, suprantu, kad daugumai tai atrodys sventvagiskai, bet as taip jauciau, norejau, vyras pritare.. prie juros gime musu meile, ten norejome kad ilsetusi ir musu meiles vaisius

man tai visiskai normali svarbiausia kaip tu del to jautiesi jei tau gerai kodel ne??
man visiskai nebutu nei kraupu nei dar ko.

QUOTE(ajuka @ 2007 10 19, 16:20)

Nors man noretusi kad jis daugiau skirtu demesi musu laukiamam stebuklui, bet matyt jam per sunku ir nesinori.. manau, kad jis bijo "AUGINT" vaika sirdyje kad vel nusivilt netektu..  Todel man skaudu, kad jis dalinai ir dabar atsiriboja tarsi... nenori pajaust rysio..
Negaliu rasyt, kazkaip susigraudinau.. sad.gif


as manau jis tesiog bijo,bijo dziaugtis,bijo prisirist...tai yra visiskai normalu...suprask ji,pamatysi kaip viskas pasikeis pamatysi kai gims lelius kaip jis snekes,suzinosi visas baimes ir emocijas kurias jis dabar isgyveno,pamatysi mirksiukas.gif
sekmes tau didelios didelios 4u.gif juk zaibas netrenkia i ta pati medi du kartus mirksiukas.gif
Atsakyti
#164
QUOTE(lera @ 2007 10 19, 23:41)
visu pirma labai atsiprasau kad brauniosi i jusu tema,tikiosi nesupiksit,bet as pirma karta suzinojau kad uz pirmagimius nelaiko misiu....o kodel?gal zinot?as butinai paklausiu kunigelio kai susitiksiu

ne uz pirmagimius, bet uz naujagimius(naujagimis iki menesio), musu dukryte mire desimties paru , tai kun sake kad ji ir taip sventas vaikas ,be nuodemes-mes ja krikstinom trecia diena, uz toki kudiki nelaiko misiu,ketvirtynu, metiniu-jei nori tai galima uzpirkt misias uz gimine. kai mire mazyle, vyras buvo uzpirkes misias uz jo ir mano gimine ir tiek... kai paeme kuneli, aprenge, pagulde i karsteli ir nuveze tiesiai i kapus kur lauke susirinke, net nesarvoja tokiu angeliuku... ir vel asaros pramuse... sianakt pirma kart sapnavau dukryte kad begau pas ja ligoninej, begau per kolidorius, aukstus, sunkiai , bet radau, spejau pamatyt jos rausva uzpakaliuka, nes gulejo paguldyta ant pilvo ir girdejosi jos sirdele per aparatus... prabudau nuo savo pacios sirdies dauzymosi...
Atsakyti
#165
QUOTE(ajuka @ 2007 10 19, 15:20)
Maniskis irgi gana keistas.. Apie dukryte nekalba isvis. Apie vaikeli, kurio laukiam dabar irgi nekalba, nebent as pradedu, bet kazkaip nesivysto pokalbis.. Manau jam taip lengviau, vyrai taip pat isgyvena, bet kitaip.
As maciau kad jam labai skaudu buvo, bet manau, kad jis taip ir nepajaute rysio su musu dukryte. nemate jos, nes neleidau...
Nors man noretusi kad jis daugiau skirtu demesi musu laukiamam stebuklui, bet matyt jam per sunku ir nesinori.. manau, kad jis bijo "AUGINT" vaika sirdyje kad vel nusivilt netektu..  Todel man skaudu, kad jis dalinai ir dabar atsiriboja tarsi... nenori pajaust rysio..
Negaliu rasyt, kazkaip susigraudinau.. sad.gif

Maniškis irgi nerodė nei per daug emocijų per laidotuves, nei po jų, kol vieną dieną ( blush2.gif ) neišgėrė, nepamenu net kokia proga buvo, bet tada tai i,aš apsiblioviau žiūrėdama į jį, o su juo tai išvis.... Pasiėmė sunaus nuotraukas ir verkė, taip verkė, kad kogero aš dar taip neverkiau....O šiaip šios temos visada stengdavosi išvengti, net ir manęs verkiančios nlb guosdavo, tuo metu jam dvigubą naštą užkraudavau.
Dbr dažnai pats prisimena sūnų, kartą net paprašė, kad nuotraukas pažiūrėtume...

O kai laukiaus Miglės, tai atrodė, kad jis nepripažįsta mano nėštumo, tiesiog iki tol visada eidavęs kartu pas gyd.- visai nenorėjo eiti (buvo gal 2k), kai sustodavau parduotuvei naujagimių skyriui, tuoj pat apsisukdavo ir pasakęs "aš būsių prie autodalių" nueidavo ir pan. Aš tuo metu pamenu irgi nežinojau nei ką galvoti, ir pyktis imdavo, ir prikišdavau kartais. Kai laukiaus mūsų Angeliuko, MB kalbėdavosi su juo, net pasakas sekė, o kai Miglės- pasisveikindavo ryte ir palinkėdavo saldžių sapnų doh.gif Net per gimdymą, kai jau pagimdžiau nemačiau jo džiaugsmo doh.gif , tik vis klausinėjo kada ateis vaikų gyd, kaip žinoti, kad mergytė sveika doh.gif
Užtai dabar matau, kad labai myli, nešioja myluoja, grįžta iš darbo- pasiima, žaidžia abu, mažoji krykščia wub.gif Pradeda dainuoti daineles ir matau kaip paslapčia nubraukia ašarą...

O kad prirašiau doh.gif , jau bliaunu doh.gif
Atsakyti
#166
Maniškis PO VISKO stengėsi aplamai ta tema nekalbėti, viską išgyveno savyje. Jis nekalbus. Jei norėdavau pakalbėti, sakydavo, kad apie ką čia kalbėti - ir taip viskas aišku... Pykau. Bet žinojau, kad ir jis kenčia, tik neparodo. Juk mažiukas tėtį tiesiog dievino... Ir atvirkščiai.
Dabar jau kartais pakalbam apie mažiuką. Bet darbar jau nebe taip sunku... Nors kartais vis dar paverkiu.
Atsakyti
#167
Mane vel apemus psichoze doh.gif
penktadieni buvau pas gydytoja genetike vel... paziurejo, sake viskas gerai ir garantavo, kad vel turesime....mergyte wub.gif wub.gif
jau buvau rasius, kad is vyro puses gimineje vieni vyrai, tai jau kai laukiau pirmagimes visi labai stebejosi ir ziauges ir stai, vel mergyte, o vyras buvo isitikines, kad bus berniukas.. as lyg jauciu, kad mergyte, bet manaiu kad tai tiesiog mano begalinis noras dukryte tureti... ir jau sikart galvojau, kad vis tik tikimybe maza bus berniukas ir galvojau, visai gerai, maziau bijosiu gal, o tai visokiu visiem minciu buvo, kada mergyte be priezasties mire.. emem galvot kad gal nelemta mergyte turet...
taigi penktadieni labai apsidziaugiau bet kartu kaip ir galvojau vel apeme baime.. ir per savaitgali mazyle labai mazai judejo...siandien jau priverciau vyra vaziuot i antakalni ir vidury kelio apsisukom, nes pajauciau kad vis tik juda maziuke... bet vis tiek vos vos juda... nesuprantu ar gali taip judesiai skirtis, kartais aktyviai labai istisas dienas jauciu, o paskui uzeina stilis verysad.gif o man stogas vaziuoja..
tai po to penktadienio ir laimes kad viskas gerai, mane nerimas vel apeme....
Atsakyti
#168
QUOTE(ajuka @ 2007 10 29, 13:20)
Mane vel  apemus psichoze doh.gif
penktadieni buvau pas gydytoja genetike vel... paziurejo, sake viskas gerai ir garantavo, kad vel turesime....mergyte wub.gif  wub.gif
jau buvau rasius, kad is vyro puses gimineje vieni vyrai, tai jau kai laukiau pirmagimes visi labai stebejosi ir ziauges ir stai, vel mergyte, o vyras buvo isitikines, kad bus berniukas.. as lyg jauciu, kad mergyte, bet manaiu kad tai tiesiog mano begalinis noras dukryte tureti... ir jau sikart galvojau, kad vis tik tikimybe maza bus berniukas ir galvojau, visai gerai, maziau bijosiu gal, o tai visokiu visiem minciu buvo, kada mergyte be priezasties mire.. emem galvot kad gal nelemta mergyte turet...
taigi penktadieni labai apsidziaugiau bet kartu kaip ir galvojau vel apeme baime.. ir per savaitgali mazyle labai mazai judejo...siandien jau priverciau vyra vaziuot i antakalni ir vidury kelio apsisukom, nes pajauciau kad vis tik juda maziuke... bet vis tiek vos vos juda... nesuprantu ar gali taip judesiai skirtis, kartais aktyviai labai istisas dienas jauciu, o paskui uzeina stilis verysad.gif o man stogas vaziuoja..
tai po to penktadienio ir laimes kad viskas gerai, mane nerimas vel apeme....

Ajuka, man taip buvo su Laurynu.....
Negali vaikas pasyviau judėt. Tiksliau, man gine sakė, kad gali, kai rankytės ir kojytės remiasi tau į stuburą ( o sakė gine kuri mane prižiūrėjo ir kuri nesužiūrėjo, kad jis merdi). ,Taigi vistiek susiimk, nesiparink ir važiuok į AK, tegu pasižiūri. Ajuka, nuvažiuok ten, prašau, tam kad tau ramiau būtų. Ir dėl dukrytės. Padaryk tai - važiuok viena pati dabar.
Juk ne dėl kažko kito - dėl jūsų abiejų. Juk nesunku
Atsakyti