Mano dukrytė išėjo

kaip smagu! milok, nesiok, buciok, ir jai tai reikalinga.

Net neisivaizduoju, kaip galima susilaikyti ir nemyluoti kudikelio. Tie kudikeliai tokie minkstuciai atrodo. Vakar drauge atsiunte mano berniuko nuotrauka, kurios neturejau. Jis ten dar kudikis, tai net neisivaizduojat, kaip buvo gera ziureti i ja. Kaip greit prabego laikas.. Dabar jam vasara keturi metukai bus, tai toks vyras.. Pasiciumpi pamyluoti, tai jis taip nusikikena ir sako: "mamyte, nu ka tu cia. As vyras." nors matosi, kad patinka
O del gimdymo, tai as tikrai atsisakysiu nuskausminamuju, jei dar teks kada gimdyti.. Bet cia labai individualu. Su sunumi turejau cezario operacija, o su mergytemis pati gimdziau.. Tai visiskai du skirtingi dalykai. Po cezario neatsigavau tris dienas, o po mergyciu - iskart galejau vaikscioti ir jauciausi visiskai fiziskai sveika.. Gimdymo metu nieko neskaudejo.. Gal todel, kad man per menesines skauda.. Menesiniu skausmai man nepakeliami buna. Dabar kai galiu palyginti gimdymo skausma su menesiniu skausmu (ypac skauda, jei nors viena diena veluoja menesines, pvz, del streso), tai man gimdymo skausmas vienas juokas.. Tarp kitko, gal zinot kas gali padeti nuo mmm skausmo?

testas rode, kad ne, nezinau, bus kaip bus, nelaukiu..... Nenoriu laukt nes bijau nusivilt. kaip ir minejau, mes tiesiog nesisaugojam, o bus kaip bus, kada bus tada gerai, kuo greičiau tuo geriau, baimės yra, ai, nieko nežinau, tiesiog
gyvenu gerai


puikiai

tikrai ajuka, taip ir daryk. Maniškis dabar jau nebeleidžia nei myluot, nei nešiot, nei glaust. Matai, mergaitės meilesnės, bet maniškiui jau gal gėda, nežinau.... nu jau toooks vyras, ir kasdien vis savarankiškesnis, kaip pasakys kada ką, net akys ant kaktos užšoka.....
Taigi ajuka, glausk, nešiok, myluok kuo daugiau, nes greit pradės bėgiot, tiek ir pagausi


Aš prieš nuskausminimą irgi ir tik už natūralų, bet dabar matyt neatsisakyčiau nieko, kad tik viskas būtų kuo greičiau ir geriau

Taigi merginos, dar vienas mano pamąstymas.
Gvildenu mintį šią jau seniai, pasidalinsiu su jumis. Nežinau, kada ir kaip man lemta pastot dar kartą. Tai jau bus trečias. Jei kažkas ir atsitiktų, nesvarbu kada ir kas, nusprendžiau tvirtai - ketvirto karto nebus niekada. Važiuosiu į vaikų namus ir pasiimsiu ne vieną. Negalėsiu turėti- pasiimsiu ir auginsiu kaip savo

Antuke, man atrodo geriausiai mmm skausmus turėtų nuimti kontraceptikai. Ir sureguliuot turi ir dėl to skausmai mažės. Na turėjau tokią grupiokę, kaip ji mirdavo, atsimenu, alpdavo, ir jai padėjo kontraceptikai

STT, mastai kaip as.. tik skirtumas tas, kad as visada galvojau apie isivaikinima.. Kai suzinojau, kad laukiuosi dvynukiu, tai pagalvojau, kad siai svajonei nebus lemta issipildyti, nes jau butume labai didele seima.. Po nelaimes sutarem su vyru, kad po kokiu dviju metu lauksimes kito vaikelio, o dar kita vaikeli isivaikinsim. Per pirma gimdyma vos vos nepraradau savo Vytauto, antras gimdymas baigesi baisiai, na tikiuos trecias bus laimingas.. Siaip tai as jau dabar vaikinciausi, bet vyras dar nori viena karta pabandyti..

Del kontraceptiku as nerekomenduociau, po 3m marvelon vartojimo metus laiko mums leliukas neuzkibo. Gydytoja sake, kad del to... jau neskaitant pagrindinio pasalinio poveikio - lytinio saltumo... o tas santykiams su vyru tai tikrai kenkia...
man paciau mm labai stiprus skausmai budavo.. nepadedavo net arklines dozes ibuprofeno.. taip ir neradau iseities kaip nuo ju gelbetis, sako po gimdymu susvelneja skausmai, ziuresim...
As savo vyrui ir vis pasneku kad gal kada isivaikinsim leliuka dar viena bet zinau kad ir savo noriu ne viena turet.. zinoma, kadangi dirbau su tais vaikiukais, yra tam tikru abejoniu, ne viskas taip paprasta.. ateitis parodys. Stt, nebijok bandyt, viskas bus gerai, turesi dar ir savo vaikeli, pamatysi

STt nepergyvenk. ne si karta tai kita . bet vistiek mm veluoja, ane? zinai, as sikart irgi ne is pirmo karto pastojau. jei nieko neiseis si menesi, nenusimink, turi daug laiko.

na matai - skirtumo nėra. mano irgi svajonė įsivaikinti, ir aš tai padarysiu vistiek anksčiau ar vėliau. Nusprendžiau neseniai tik tai, kad ketvirtą kartą aš negimdysiu, nebandysiu. Nelemta tai nelemta.
O dėl įsivaikinimo, su vyru jau šnekam, bet jis nori dar palaukt, sakė, kai savo jau bus vėloka, tada pasiimsim ir įsivaikinsim, jis nori bandyt.

Mamos, kažko negaliu suprast. Žiūrėkit, yra tiek daug jaunų šeimų, kurie net negalvoja apie įsivaikinimą, pagalbą kitam ir ttt - žiūri tik savo materialinės pusės ir tttt Na tiesiog tokie žmonės. Jie nenori, jiems nereikia, jie nemyli kitų nelaimingų vaikučių ir tttt, ir jiems sekasi gyventi, jų vaikai sveiki, gyvi. O mes - galvojam apie įsivaikinimus, pagalbą paramą jos neturinčiam ir tttt ir........ mes nebeturim savo svajonių.............................. paaiškinkit man po ilgo savaitgalio - gal nupušau.... o gal mane veikia kiti dalykai...


Nežinau, kaip su marvelon, pati vartojau diane 35 ir buvo super. Bet iki antro vaikelio organizmą valiau daugiau nei metus. Žinojau ką darau, nors dabar to nedaryčiau. Jei neplanuojamas nėštumas ilgai, galima drąsiai, jei netolimoje ateity - teks pakentėti.
Ajuka, su tuo planavimu, bus kaip bus, nieko nesitikiu, nelaukiu, atsiduodu likimui, kaip surėdys, taip bus. Jam duoti vieneri metai laiko, kad padarytų mane laiminga. jei nepadarys jis man taip, kaip aš noriu, aš nusispjausiu ant jo ir padarysiu priešingai, bet mano svajonę auginti du arba tris vaikučius numarins tik grabo lenta.


jau 32 dienos nuo pirmos praeito mėnesio dienos praėjo. bet užtempia kartais iki 35, o karta buvo iki 45, taigi, kaip bus taip, svarbiausia tai, kad aš darau viską dėl to.

stt, viskas bus ok, daugiau optemizmo!

as per mm vemdavau , alpdavau, viduriuodavau... nezinodavau kur ir kuri gala pirma kist ... geriausias atrastas vaistas 100g brendzio

net nezinuojau kad buna taip baisei!

Sveikutes,
testas taip greit nemanau, kad jau butu parodes STT, bet aisku gyvenk sau normaliai, kai bus tai jau bus ir viskas bus ok.
Papildyta:
jau 32 dienos nuo pirmos praeito mėnesio dienos praėjo. bet užtempia kartais iki 35, o karta buvo iki 45, taigi, kaip bus taip, svarbiausia tai, kad aš darau viską dėl to.
[/quote]