QUOTE(Rasele002 @ 2009 11 23, 18:46)
Aciu visoms uz palaikyma ir supratima. Bet kaip sunku islaukti ta laika.. kartais atrodo kad nurimsiu tik tada kai laikysiu savo kudikely ant ranku.. o kolkas eina laikas, bet ne kiek nelengviau. Specialstai sako kad musiske mire del to kad apsisuko virkstele.. nors daugybe vaiku gimsta net ir kai 3 kart apsisukus buna.. kai pagaloju tai turbut buvo 100 priezasciu kad nelaimes butume isvenge, bet viskas susideliojo taip... ,matyt toks likimas... Daktare zada kad jau kita karta tikrai taip nebebus, kad viskas bus gerai, bet... ir dabar turejo but gerai.. juolab kad visa nestuma viskas buvo labai gerai. tik staiga per viena diena viskas apsiverte.. labai ilgiusi tu dienu kai laukiausi, buvau tokia laimynga.. tokia ypatynga.. o dabar telieka tik laukti ir tiketis kad kadanors ateis ir musu diena, kai verksim tik is dziaugsmo..
Suprantu kaip sunku išlaukti tą laiką. Puikiai atsimenu tą tuštumą, varančią į neviltį ir begalinį norą šią tuštumą kuo greičiau užpildyti. Tada atrodė, kad tas pusmetis bus be proto ilgas, bet jis praėjo, o dabar kai pagalvoju, tai nė nepastebėjau kaip. Paskui galvojau kaip išlaukti tuos devynis mėnesius, nes norėjau kuo greičiau priglausti savo kūdikėlį prie savęs, labai bijojau, kad vėl kas neatsitiktų. Vizito pas gydytoją laukdavau, kaip kokio išganymo, kad tik patvirtintų jog viskas gerai. Ir tas laikas prabėgo, o dabar jau ir visai nespėju laiko skaičiuoti, atrodo tik gimdžiau, o mano stebuklui jau tuoj 3 metukai bus. Kai man būna sunku kažko laukti ar norisi, kad kažkokia tai diena ateitų kuo greičiau, visada sau sakau, kad laikas bet kokiu atveju eina ir vistiek ateis ta diena, kai tas laukimas bus tik praeitis.