Įkraunama...
Įkraunama...

Mano dukrytė išėjo

nera zodziu ka ir pasakyti cray.gif cray.gif cray.gif
Atsakyti
isivaizduoju kaip buvo skaudu..nes man paciai padare abrazija...neplake sirdele,man buvo tik 12 savaiteliu is kuriu jau 4-5 savaites vaisius nebesivyste... verysad.gif praejo virs 3 men.bet skausmas toks pat... verysad.gif
uzjauciu jus labai... tai neapsakomas skausmas verysad.gif
Atsakyti
sveikos
labai suprantu jus visas nes pati pries pusantro men netekau savo dukrytes.beprotiskai laukiau savo Ugnytes bet... likus 3 d iki termino ji uzmigo...sunku net ka pasakyti.. atrodo zeme slysta is po koju.. bet vistiek svajoju apie kudikely. norisi kuo greiciau, bet daktarai sako palaukti bent puse m., o taip sunku sitiek laukti .norisi greiciau pastoti. gal kas ir buvo panasioje situacijoje? gal domejotes kada anksciausiai galima megint pradeti nauja stebukliuka?
Atsakyti
QUOTE(Rasele002 @ 2009 11 18, 19:32)
sveikos
labai suprantu jus visas nes pati pries pusantro men netekau savo dukrytes.beprotiskai laukiau savo Ugnytes bet... likus 3 d iki termino ji uzmigo...sunku net ka pasakyti.. atrodo zeme slysta is po koju.. bet vistiek svajoju apie kudikely. norisi kuo greiciau, bet daktarai sako palaukti bent puse m., o taip sunku sitiek laukti .norisi greiciau pastoti. gal kas ir buvo panasioje situacijoje? gal domejotes kada anksciausiai galima megint pradeti nauja stebukliuka?


Užjaučiu dėl netekties, puikiai suprantu tą skausmą. Iki šiol skaudu apie tai galvoti, nors jau praėjo beveik keturi metai. Kai netekau savo pirmosios dukrytės, gydytojas man irgi primygtinai prašė palaukti bent pusmetį, pirmoj eilėj reikia leisti atsigauti organizmui, be to leisk sau atsigauti bent šiek tiek dvasiškai. Aš pati pastojau lygiai po pusės metų po netekties. Ir tai nesijaučiau dvasiškai stipri, taip bijojau, kad vėl kas nors neatsitiktų. Bet džiaugiuosi, kad turiu guvią ir linksmą mergytę. To linkiu ir tau. Iš tikrųjų tas pusę metų tikrai nėra daug, nepajusi kaip praeis. Laikykis.
Atsakyti
QUOTE(Rasele002 @ 2009 11 18, 19:32)
sveikos
labai suprantu jus visas nes pati pries pusantro men netekau savo dukrytes.beprotiskai laukiau savo Ugnytes bet... likus 3 d iki termino ji uzmigo...sunku net ka pasakyti.. atrodo zeme slysta is po koju.. bet vistiek svajoju apie kudikely. norisi kuo greiciau, bet daktarai sako palaukti bent puse m., o taip sunku sitiek laukti .norisi greiciau pastoti. gal kas ir buvo panasioje situacijoje? gal domejotes kada anksciausiai galima megint pradeti nauja stebukliuka?

Sveika, jau beveik 3 menesiai, kaip netekusi savosios dukrytea, patikek, suprantu tave labai gerai. As ir galvoju kaip greiciau pastoti, tik dar negaliu, dabar darausi begales tyrimu, laukiu genetiniu rezultatu savo ir vyro, nes priezastis mirties taip ir liko neaiski. Butinai palauk puse metu, pati jausies stipriau, ir tavo organizmui nebus toks sokas. Laikykis, tos dienos taip greitai lekia 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(ajuka @ 2007 06 15, 09:00)
Aciu dar karta visoms uz parama

Neteisingas tas pasaulis... Kad mirsta vaikeliai tik pradeje gyventi  verysad.gif mano vaikelis nors ir pilnai isnesiotas, bet kadangi gime jau mires visuose dokumentuose pazymetas kaip negyvagimis... siurpus zodis... as net vardo negalejau jai suteikti  verysad.gif tik pavarde... zinau, kad isgyvensiu si skausma, bet sunkiausia yra galvoti apie ateity... ka daryti toliau, kaip elgtis, vel bandyti pastoti... bet dabar baime tokia didele, vien tik ir mastysiu, o jeigu vel bus tas pats  verysad.gif juk mano vaikelio mirties priezastis neaiski, ji taip pat neturejo mirti... buvo sveika

zinau skausmas nedings.visada prisiminsi savo mazyle bet stiprybes tau.ir kai bent truputi nurims sirdis pabandyk pastot ir negalvok kad bus blogai.negali but tik blogai.
Atsakyti
Aciu visoms uz palaikyma ir supratima. Bet kaip sunku islaukti ta laika.. kartais atrodo kad nurimsiu tik tada kai laikysiu savo kudikely ant ranku.. o kolkas eina laikas, bet ne kiek nelengviau. Specialstai sako kad musiske mire del to kad apsisuko virkstele.. nors daugybe vaiku gimsta net ir kai 3 kart apsisukus buna.. kai pagaloju tai turbut buvo 100 priezasciu kad nelaimes butume isvenge, bet viskas susideliojo taip... ,matyt toks likimas... Daktare zada kad jau kita karta tikrai taip nebebus, kad viskas bus gerai, bet... ir dabar turejo but gerai.. juolab kad visa nestuma viskas buvo labai gerai. tik staiga per viena diena viskas apsiverte.. labai ilgiusi tu dienu kai laukiausi, buvau tokia laimynga.. tokia ypatynga.. o dabar telieka tik laukti ir tiketis kad kadanors ateis ir musu diena, kai verksim tik is dziaugsmo..
Atsakyti
QUOTE(Rasele002 @ 2009 11 23, 18:46)
Aciu visoms uz palaikyma ir supratima. Bet kaip sunku islaukti ta laika.. kartais atrodo kad nurimsiu tik tada kai laikysiu savo kudikely ant ranku.. o kolkas eina laikas, bet ne kiek nelengviau. Specialstai sako kad musiske mire del to kad apsisuko virkstele.. nors daugybe vaiku gimsta net ir kai 3 kart apsisukus buna.. kai pagaloju tai turbut buvo 100 priezasciu kad nelaimes butume isvenge, bet viskas susideliojo taip... ,matyt toks likimas... Daktare zada kad jau kita karta tikrai taip nebebus, kad viskas bus gerai, bet... ir dabar turejo but gerai.. juolab kad visa nestuma viskas buvo labai gerai. tik staiga per viena diena viskas apsiverte.. labai ilgiusi tu dienu kai laukiausi, buvau tokia laimynga.. tokia ypatynga.. o dabar telieka tik laukti ir tiketis kad kadanors ateis ir musu diena, kai verksim tik is dziaugsmo..


Suprantu kaip sunku išlaukti tą laiką. Puikiai atsimenu tą tuštumą, varančią į neviltį ir begalinį norą šią tuštumą kuo greičiau užpildyti. Tada atrodė, kad tas pusmetis bus be proto ilgas, bet jis praėjo, o dabar kai pagalvoju, tai nė nepastebėjau kaip. Paskui galvojau kaip išlaukti tuos devynis mėnesius, nes norėjau kuo greičiau priglausti savo kūdikėlį prie savęs, labai bijojau, kad vėl kas neatsitiktų. Vizito pas gydytoją laukdavau, kaip kokio išganymo, kad tik patvirtintų jog viskas gerai. Ir tas laikas prabėgo, o dabar jau ir visai nespėju laiko skaičiuoti, atrodo tik gimdžiau, o mano stebuklui jau tuoj 3 metukai bus. Kai man būna sunku kažko laukti ar norisi, kad kažkokia tai diena ateitų kuo greičiau, visada sau sakau, kad laikas bet kokiu atveju eina ir vistiek ateis ta diena, kai tas laukimas bus tik praeitis.
Atsakyti
Noreciau tureti tiek stiprybes kiek tu. Stengiuosi galvoti tik apie ateity ir kad viskas bus tik gerai. Dar stengiuosi uzpildyti diena visokiais darbais ir kitais rupesciais, kad kuo maziau liktu laiko galvoti... Nors ateina vakaras, ateina naktis ir vel prisimenu.. karetais net sapnuoju kaip laukiuosi ir tai man teikia truputi tvirtybes, nes zinau kaip bus gera kai jau praeis tas laikas ir vel busiu nestuke.gif tada busiu vel laimingiausia pasaulyje. gera zinoti kad yra mamu panasaus likimo kaip ir as, ir kurios jau praejo sita sunku perioda. gera zinoti kad kazkam jau pavyko tai isgyventi. tikiuosi kad ir as po keliu metu galesiu paguosti ir suteikti vilties kitai likim nuskriaustai mamytei.. nors aisku noreciua kad niekam netektu patirti to ka patyreme mes.
Atsakyti
QUOTE(Rasele002 @ 2009 11 30, 20:46)
tikiuosi kad ir as po keliu metu galesiu paguosti ir suteikti vilties kitai likim nuskriaustai mamytei.. nors aisku noreciua kad niekam netektu patirti to ka patyreme mes.


Tik po laidotuvių visą mėnesį tik sėdėjau ir verkiau. Buvo klaikiai sunku. Paskui išėjau į darbą, o ten jau nebebuvo kada ir kaip verkti. Teko susiimti. O su laiku po truputį išmokau susigyventi su tuo skausmu. Iki šiol gyvenu su ta mintimi, kad tai ne amžinas išsiskyrimas, ateis laikas, kai galėsiu būti šalia savo mažojo angelėlio. Taigi tikėk ir nepasiduok. Viskas bus gerai, laikas prabėgs ir nespėsi apsižiūrėti, kai jau sūpuosi savo stebukliuką rankose. To tau nuoširdžiai linkiu 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(beana @ 2009 12 07, 18:35)
Tik po laidotuvių visą mėnesį tik sėdėjau ir verkiau. Buvo klaikiai sunku. Paskui išėjau į darbą, o ten jau nebebuvo kada ir kaip verkti. Teko susiimti. O su laiku po truputį išmokau susigyventi su tuo skausmu. Iki šiol gyvenu su ta mintimi, kad tai ne amžinas išsiskyrimas, ateis laikas, kai galėsiu būti šalia savo mažojo angelėlio. Taigi tikėk ir nepasiduok. Viskas bus gerai, laikas prabėgs ir nespėsi apsižiūrėti, kai jau sūpuosi savo stebukliuką rankose. To tau nuoširdžiai linkiu  4u.gif

Man irgi darbas tikras išsigelbėjimas, kai būnu užsiėmusi pamirštu visas problemas ir man nutikusias negandas. bet baisiausia kai ateina naktis, tuomet saapnuoju tą nakty kai turejo gimti mano mažytė. mintyse šaukiu jos vardą, sapnuoju, kad laikau jos rankutę.prisimenu savo saulyte- tai buvo pats gražiausias kūdikis kokį tik kada esu mačiusi. Toks ramus ir giedras veidelis...turbūt niekada to nepamiršiu..
Vyras prašo rašyti skundą, bet taip sunku.. nesinori nieko daryti.. vistiek dukros nieks neprikels net jei ir bus yrodyta gydytojos klaida..
Na bet kolkas nekantriai skaičiuoju dieneles kada bus galima bent pradėt nauja stebuklėlį. Planuojam po naujų pradėt, tai dabar puošiu eglutę su mintim- greičiau papuošiu , greičiau nupuošiu, o tada jau viskas iš naujo. Nauji metai- nauja pradžia, o tada viskas tik gerai. Tikiuosi pagaliau išsipildys karščiuasios svajones.
Atsakyti
QUOTE(Rasele002 @ 2009 12 07, 17:43)
Tikiuosi pagaliau išsipildys karščiuasios svajones.



Išsipildys, tikėk, tikrai išsipildys.

Atsakyti