Labai skaudi istorija 
Si savaitgali pussesere isgyveno tokia pacia tragedija, gimde negyva, pilnai isnesiota savo dukryte
Si savaitgali pussesere isgyveno tokia pacia tragedija, gimde negyva, pilnai isnesiota savo dukryte
QUOTE(ajuka @ 2007 06 14, 20:26)
Tai mano istorija...
Su mylimu vyru esame kartu jau 6 metai. Labai džiaugemės sužinoję, kad pagaliau sulauksime vaikelio, visada troškau būti jauna mama ir bent tada man atrodė, kad man pavyko. Džiaugiausi kiekviena nėštumo diena, tai labuvo laimingiausios akimirkos mano gyvenime ir pats nėštumas praėjo gana gerai, nei karto neteko ligoninėje pagulėti, tad aš labai džiaugiausi, nes paniškai bijojau ligoninių
suėjus 38 nėštumo savaitėms ėmiau nekantriai laukti savo lelytės gimimo. Tačiau ji vis nesiskubino išsilukštenti. Išaušo gimdymo termino diena. Gegužės pirmoji... Pabudau nuo stipraus skausmo pilve anksti ryte ir apsidžiaugiau: PAGALIAU. Bet mano mylimas vyras dar miegojau tad nutariau palaukti dar porą valandėlių ir pasnausti, o tada jau važiuoti į ligoninę. Tačiau skausmas nurimo ir aš pagalvojau, kad matyt dar ne... Buvo laisva diena, tai išvažiavome į miesta apsipirkti ir papietauti, tačiau bevalgydama kavinėje suvokiau, kad nebejaučiu savo lelytės judesiukų.Pagalvojau; gal užmigo... bet judesiukai neatsirado ir grįžus namo, tad skubiai išlėkėme į ligoninę. Bet jau buvo vėlu - echoskopas nemelavo - mano angelėlio širdelė stovi... mano lelytė mirusi... negalėjau suvokti kas atsitiko. Juk viskas visada buvo gerai... Visi tyrimai būdavo geri. Žemė ėmė slysti iš po kojų, žiūrėjome su vyru vį vienas kito paklaikusias akis ir negalėjome suprasti, kas atsitiko... manyje per akimirką atsivėrė beribė tuštuma ir visą mane apėmė nežmoniškas skausmas. Mane ištiko šokas, nieko nebegalėjau suvokti... Maža to, apžiurėję gydytojai pareiškė, kad gimdymui mano kūnas jau pasiruošęs ir aš turėsiu gimdyti. Dar tik sužinojusi apie savo vaikelio mirtį manyje, aš šaukiau, kad negaliu gimdyti negyvo vaiko, bet buvo laisvadienis ir man pasakė, kad šią savo nuomonę aš galėsiu pareikšti kitą dieną, jei iki to laiko nepagimdysiu pati... Bet aišku aš pradėjau vakare gimdyti... Ir man jau buvo vienodai ant visko, aš nieko nebejaučiau, tik nežmonišką skausmą visur, ir kūne, ir sieloje. Gimdžiau virš 10 valandų. Tai buvo dar vienas siaubas po žinios, kad mano vaikelis mirė. Aplink pilnos gimdyklos gimdančių moterų ir jų verkiančių vaikelių... O aš gimdau ir žinau, kad mano vaikelis neverks.. kad aš jo neturėsiu. Visa plyšau, bet man jau dzin buvo. O mano mergytė buvo tokia graži... kaip gyva. Ir visiškai sveika. Nebuvo nei virkštelės, nei infekcijų, nei apsigimimų... NIEKO. autopsija irgi nieko neparodė. Mes abu su vyru taip pat sveiki. O gydytojų paaiškinimas: na žinote, medicina dar ne viską ištyrę, būna ior tokių nepaaiškinamų mirčių. O gydytojas atlikęs autopsiją pasakė, kad mūsų atvejų neatmestų "blogos akies"....................................
Kaip gali mirti sveikas vaikas? Kad termino dieną sustotų širdis? Tiesiog šiaip sau..
Ir už ką? Taip laukėm savo dukrytės, savo spindulėlio ir dabar nieko... Begalinė tuštuma.
Man labai skaudu. Žinau, kad kažkada išmoksiu gyventi su šituo skausmu, bet dabar man niekas nerūpi. Negaliu išsivaduoti nuo sielvarto ir liūdesio. Nuo beprasmybės jausmo.
atsiprašau už galimas klaidas, bet man buvo labai sunku tai parašyti
Su mylimu vyru esame kartu jau 6 metai. Labai džiaugemės sužinoję, kad pagaliau sulauksime vaikelio, visada troškau būti jauna mama ir bent tada man atrodė, kad man pavyko. Džiaugiausi kiekviena nėštumo diena, tai labuvo laimingiausios akimirkos mano gyvenime ir pats nėštumas praėjo gana gerai, nei karto neteko ligoninėje pagulėti, tad aš labai džiaugiausi, nes paniškai bijojau ligoninių
suėjus 38 nėštumo savaitėms ėmiau nekantriai laukti savo lelytės gimimo. Tačiau ji vis nesiskubino išsilukštenti. Išaušo gimdymo termino diena. Gegužės pirmoji... Pabudau nuo stipraus skausmo pilve anksti ryte ir apsidžiaugiau: PAGALIAU. Bet mano mylimas vyras dar miegojau tad nutariau palaukti dar porą valandėlių ir pasnausti, o tada jau važiuoti į ligoninę. Tačiau skausmas nurimo ir aš pagalvojau, kad matyt dar ne... Buvo laisva diena, tai išvažiavome į miesta apsipirkti ir papietauti, tačiau bevalgydama kavinėje suvokiau, kad nebejaučiu savo lelytės judesiukų.Pagalvojau; gal užmigo... bet judesiukai neatsirado ir grįžus namo, tad skubiai išlėkėme į ligoninę. Bet jau buvo vėlu - echoskopas nemelavo - mano angelėlio širdelė stovi... mano lelytė mirusi... negalėjau suvokti kas atsitiko. Juk viskas visada buvo gerai... Visi tyrimai būdavo geri. Žemė ėmė slysti iš po kojų, žiūrėjome su vyru vį vienas kito paklaikusias akis ir negalėjome suprasti, kas atsitiko... manyje per akimirką atsivėrė beribė tuštuma ir visą mane apėmė nežmoniškas skausmas. Mane ištiko šokas, nieko nebegalėjau suvokti... Maža to, apžiurėję gydytojai pareiškė, kad gimdymui mano kūnas jau pasiruošęs ir aš turėsiu gimdyti. Dar tik sužinojusi apie savo vaikelio mirtį manyje, aš šaukiau, kad negaliu gimdyti negyvo vaiko, bet buvo laisvadienis ir man pasakė, kad šią savo nuomonę aš galėsiu pareikšti kitą dieną, jei iki to laiko nepagimdysiu pati... Bet aišku aš pradėjau vakare gimdyti... Ir man jau buvo vienodai ant visko, aš nieko nebejaučiau, tik nežmonišką skausmą visur, ir kūne, ir sieloje. Gimdžiau virš 10 valandų. Tai buvo dar vienas siaubas po žinios, kad mano vaikelis mirė. Aplink pilnos gimdyklos gimdančių moterų ir jų verkiančių vaikelių... O aš gimdau ir žinau, kad mano vaikelis neverks.. kad aš jo neturėsiu. Visa plyšau, bet man jau dzin buvo. O mano mergytė buvo tokia graži... kaip gyva. Ir visiškai sveika. Nebuvo nei virkštelės, nei infekcijų, nei apsigimimų... NIEKO. autopsija irgi nieko neparodė. Mes abu su vyru taip pat sveiki. O gydytojų paaiškinimas: na žinote, medicina dar ne viską ištyrę, būna ior tokių nepaaiškinamų mirčių. O gydytojas atlikęs autopsiją pasakė, kad mūsų atvejų neatmestų "blogos akies"....................................Kaip gali mirti sveikas vaikas? Kad termino dieną sustotų širdis? Tiesiog šiaip sau..
Ir už ką? Taip laukėm savo dukrytės, savo spindulėlio ir dabar nieko... Begalinė tuštuma.
Man labai skaudu. Žinau, kad kažkada išmoksiu gyventi su šituo skausmu, bet dabar man niekas nerūpi. Negaliu išsivaduoti nuo sielvarto ir liūdesio. Nuo beprasmybės jausmo.
atsiprašau už galimas klaidas, bet man buvo labai sunku tai parašyti
Tikrai uzjauciu is visos sirdies
skaiciau, asaros byrejo kaip pupos 
ir negaliu suprasti kodel gyvenime taip nutinka
stiprybes
ir negaliu suprasti kodel gyvenime taip nutinka stiprybes
Gyvenimas toks- vieni ateina, kiti išeina, mes dažniausiai paskęstame skausme, nes nežinome ir nesuvokiame gyvenimo po mirties, o jei ten geriau/ gal žmonės išeina į geresnį gyvenimą? Viskas visada eina bangomis, o nelaimes dievas siunčia tik stipriems žmonėms. mano giminėj daug baisiu istorijų nuo tos, kad mano pusbrolis sirgęs vežiu nuo 2 metuku vienintelis i6gyven3s vaikas, jam jau 18, bet tai nerei6kia kad jis sveikas, nes bet kurią dieną gali mirti, ir tai siaubinga, nes visus šiuos metus gyveni su baime mirti, ir čia galima svarstyti, geriau kad būtų miręs ir nepažinojčs gyvenimo, ar geriau kaip dabar? juk motina šitiek turi išgyventi, adatos tyrimai, laukimas. manau visiems gyvenimas siunčia išbandymus, juos išlaikiusiems siunčia geresnį gyvenimą. manau merginai, kuriai atsitiko būtent taip, matyt turėjo taip atsitikti, kad su antru vaikeliu patirtų laimingiausias akimirkas, kad turėtų peržiūrėti savo vidinį gyvenimą. manau ji jau stipri, nes išgyveno šią istorija. Galiu palinkėti tik kantrybės , nes įsitikinus, kad išauš jos diena
siaubas kokia istorija koks zveriskai neteisingas pasaulis, o tu siaube kiek jums teko istverti...
koks zveriskai neteisingas pasaulis, o tu siaube kiek jums teko istverti...
Skaudu, kai negali dziaugtis ilgai lauktu kudikiu. Man pasiseke, nes abu mano pirmagimiai (sunus ir dukra) gime sveiki ir stiprus. Augo tarsi dvynukai, kol ir musu seima paliete netektis. Net baisiausiam kosmare negalejau susapnuoti, kad is karto prarasiu tris man brangius zmones: dukra, mama ir kriksto mama. Jos zuvo avarijoje vos simtas metru nuo namu. Praejo jau trys metai, bet net dabar rasydama ryju asaras ir nera tokios dienos, kad neskaudetu. Net dabar isgirdus sirena nukrecia siurpas ir pagalvoju ar kas nors neatsitiko mano artimiesiems. O ta diena, kai ivyko avarija, ruosdama vakariene laukiau vyro ir vaiku isbegusiu pas mociute. Girdejau kaip nukauke sirena ir tarsi kazkas smilktelejo, bet nuraminau save, kad mano vaikai saugus pas mociute, vyrui dar ne laikas grizti is darbo... Nesupratau ko is manes nori kaimynas liepdamas isjungti dujas ir vaziuoti su juo... Vos privaziavom kaimo pakrasti, kai pamaciau pievoje sumaitota tevu masina. Pirma mintis buvo: tetis arba mama... Privaziavus arciau isvydau katafalka ir savo teti. Jis klupejo prie mano dukreles kuno. Tuo pat metu grizo ir mano vyras. Nezinau kaip atsiduriau pievoje... Nezinau kaip parsiradau namo... Nesuvokiau nieko. Ta tamsa tesesi apie menesi laiko, kol su gydytoju pagalba issikapsciau is depresijos. Dabar turime triju metuku suneli, kuris pasirodo buvo pradetas vos diena kita pries musu tragedija. Taciau taip truksta musu dukrytes...
Labai skaudu buvo skaityti, begalo uzjauciu... net negaliu isivaizduoti ka Jums teko isgyventi... verkiu
uzuojauta
QUOTE(Kaka2 @ 2009 07 31, 21:04)
Skaudu, kai negali dziaugtis ilgai lauktu kudikiu.
labai uzjauciu Jus, Jusu semos tragedija tikrai didele, bet tik tikejimas, kad musu gyvenimus nusvies sviesa dar ne karta padeda atsigauti ir zengti i prieki su viltimi ir sypsena veide ... Kiekviena nektektis, praradimas subrandina mus, sustiprina ir kad ir kaip skaudu butu turi istverti ir eiti toliau gyvenimo keliu pasitikti ateiti, kurioje bus visko, ir gero, ir blogo.
Savo vaiku, tevu gyvenimu, likimu negalime pakeisti, negalime apsaugoti, taciau viena galima - Juos branginti, myleti gyvus, duoti pacias graziausias akimirkas, savo meile ir siluma
daugelis nesusimastome, bet visada pasakykime, myliu, apkabinkime, nes nezinia ar kita karta busite kartu ... tik sekmes Jums visoms
laikikis pati supratau k tai reiskia vos 2 savaities atgal irgi viskas buvo gerai nestumo metu o cia per 2 paras netekau savo angeliuko kaip buvo pasakyta pateko infekcija ir per pora valandu jis uzgeso
