Mes galvojom tikrai nepratinsim prie tylos, taip buvo kol buvo maziukas ir negirdejo galedavom net televizoriu salia ziuret. Bet viskas pradejo suktis i blogaja puse, sunku uzmikdyti, mazai miega atsikelia piktas irzlus... tai va iki siol vaikstom ant pirstu galu, o gyvename su tevais tai tenka ir juos karts nuo karto tildyti, nelabai jie musu supranta

, vis sako reikia pratinti prie garsu, bet juk kai patys miega nori kad netriuksmautume. Suauges gali apsisukti ant kito sono ir toliau miegoti, o lialiui viskas

koks cia dar kitas sonas reikia veiksmo

.
Laukiu kada galesim trise sukristi ir miegoti pietu miega kartu, o pabudus kristi ant kito sono