
Manoji Emilija nuo pat gimimo labai jautriai reaguoja i bet kokius garsus, tik kas sukalbedavo ar nusikosedavo - tuoj krupteli is isgascio ir atsibunda, tai nori nenori laikomes tyliai, kad tik vaikas pamiegotu ir ramus butu, mama sake as ir tokia buvau - matyt i mane atsigime

Manoji nuo pat gimimo nebuvo pratinama prie tylos
Kad ir kokie garsai sklisdavo ji net neprabusdavo
Na o dabar siek tiek tylos prisilaikom,bet tikrai ne visai ant pirstu galu vaikstom



Nuo pat gimimo vaikiukus pratinau prie pašalinių garsų - televizoriaus,mūsų pačių pokalbių..Niekada nesilaikydavom visiškos tylos ir ramybės
,aišku,proto ribose.Ir dabar mažoji greitai užmiega mums žiūrint kokį filmą ar bendraujant tarpusavyje. Net išgirdus durų skambutį nė nesukruta


manau vaikai kaip ir suaugusieji - vieni miega kieciau, kiti labai jautriai viska girdi aplinkui - ir cia nepripratinsi nei prie tylos, nei prie triuksmo - jau igimtas miego gilumas yra

nuo pat gimimo vaika pratinau prie garsu. ir dabar kai miega palieku ijungta TV ar radija, kad nemiegotu visiskoje tyloje.
QUOTE(alisa1 @ 2008 04 29, 12:58)
Nuo pat gimimo vaikiukus pratinau prie pašalinių garsų - televizoriaus,mūsų pačių pokalbių..Niekada nesilaikydavom visiškos tylos ir ramybės
,aišku,proto ribose.Ir dabar mažoji greitai užmiega mums žiūrint kokį filmą ar bendraujant tarpusavyje. Net išgirdus durų skambutį nė nesukruta 




tas pats ir su manaja, televizorius, radijas, sunaus snekejimas


Sūnus gerai miegodavo- nors būgnu mušk- niekas neveikdavo. Tai ir TV žiūrėdavom ir kalbėdavome nepašnibždomis.
Dukrytė miega jautriau, tai nori nenori- jungiu telikus ir tildau šeimyną, nes nuo didesnio šurmulio pabunda.
Dukrytė miega jautriau, tai nori nenori- jungiu telikus ir tildau šeimyną, nes nuo didesnio šurmulio pabunda.
mazoji labai retai miega tyloje....
ir kuo tyliau tuo prasciau miega... tai kad nesistengiu kad butu tylu...


Su mūsų panele įvairiai, kartais jai ir musė prazvimbia ir atsibunda, o kartais ir kokia mašina kiauru glušu pravažiuoja ir nieko miega toliau
pastebėjau, kad miego pradžioje ir pabaigoje miega jautriausiai, stengiamės nesilaikyti labai jau tyliai, gyvename priemiestyje, tad jai yra įprasti gamtos garsai, šunų lojimas, šalia esančios futbolo aikšteje sklindantys šūksniai, vakare užmiega prie veikiančio televizoriaus, bet kai dygsta dantys ir yra labai pavargusi miega jautriau, na kaip ant pirštų galų nevaikštau, bet esu toks žmogus kuris gerbia kito asmens miega, tad stengiuosi apsieiti tyliai ir man nesvarbu kas miega dukra ar vyras


Na o mes kartais ir vaikstom ant pirstu galu
tiesiog priklauso nuo situacijos


Aš pritariu tai nuomonei,kad miego gilumas yra individualus, matyt, priklauso nuo nervų sistemos. Mano pirmasis gimdymas buvo labai komplikuotas, vaikutis labai jautrus, rėksniukas, tad stengdavomės duoti pamiegoti, apsieidavome tyliai. Jis net nemiegodamas bijojo didelio garso, pvz., siurblio ūžimo. Antrasis gimdymas buvo normalus, tad ir vaikutis ramesnis. Kai norėdavo miego, kad ir patrankos šaudytų, neprikelsi, kai nenori ar kas nors ne taip, gali supti, tyliai migdyti, vis tiek nemiegos...
QUOTE(Galvojanti @ 2008 05 07, 18:50)
Su mūsų panele įvairiai, kartais jai ir musė prazvimbia ir atsibunda, o kartais ir kokia mašina kiauru glušu pravažiuoja ir nieko miega toliau
pastebėjau, kad miego pradžioje ir pabaigoje miega jautriausiai, stengiamės nesilaikyti labai jau tyliai, gyvename priemiestyje, tad jai yra įprasti gamtos garsai, šunų lojimas, šalia esančios futbolo aikšteje sklindantys šūksniai, vakare užmiega prie veikiančio televizoriaus, bet kai dygsta dantys ir yra labai pavargusi miega jautriau, na kaip ant pirštų galų nevaikštau, bet esu toks žmogus kuris gerbia kito asmens miega, tad stengiuosi apsieiti tyliai ir man nesvarbu kas miega dukra ar vyras 






Papildyta:
Dabar dar susimasciau del to pratinimo prie triuksmo.. Pagalvojau, kad as tai niekaip negaliu uzmigt tyloje. Na bent tv turi but ijungtas



