as drauges su antromis pusemis kvieciau tik tas, kurios jau ne menesi ir ne du draugauja ir matosi, kad santykiai jau ne vienadieniai. O kur pora menesiu padraugave tera, tai joms sakiau, kad vienas kvieciu. Dziaugiuosi,kad suprato
QUOTE(Tranquillity @ 2008 05 11, 12:11)
Manau, kad priklauso nuo poziurio... As pavyzdziui manau, kad vestuvese turi dalyvauti tikri draugai, kuriuos nori salia matyti ir su kuriais nori savo diena pasidziaugti. Nepatinka kai vestuvese matai gimines, kuriuos paskutini karta buvai sutikes pries metus ar daugiau bei nepazistamus zmones. Man noris jaukios sventes. O Ypac kai vestuviu biudzetas yra ne guminis... Jei finansai bei sodybos apnakvindinimo galimybes neribotu, gal ne taip smarkiai si klausima svarstyciau.
o tai butina SUSIDRAUGAUTI su drauges draugu/vyru, kad galima butu ta drauge poroje su savo draugu pakviesti i vestuves???
O ka daryti, kai pana draugo neleidzia vieno i musu vestuves, o jei ja kviesime tai bus nuotaikos gadinimas ziureti i susiraukusia ir nebendraujancia niurzga 
QUOTE(meskytia @ 2008 05 12, 23:58)
o tai butina SUSIDRAUGAUTI su drauges draugu/vyru, kad galima butu ta drauge poroje su savo draugu pakviesti i vestuves???
Jei drauge butu istekejusi uz jo, tai butu kita situacija. O siuo atveju pas mus pulko nebus. Ne i pamerges su svetimu bernu ja kvieciu
Jei as to zmogaus nepazistu, nei vieno karto gyvenime nesu nemaciusi, tai kodel turiu ji kviesti? Tipo, tik del to, kad mano drauge su juo draugauja? Per vestuves svarbiausia, kad drauge gerai jaustusi, ar jaunieji? Tuo labiau, kad ta drauge yra is kompanijos, is kurios bus daugiau zmoniu ir tikrai ras su kuo bendrauti. As tai apskritai pavyzdziui nekvieciu jokiu dedziu, tetu, pusbroliu ir puseseriu su kuriais nesimaciau daugiau nei 1 metai. Cia kriterijus
QUOTE(Tranquillity @ 2008 05 13, 19:20)
Jei drauge butu istekejusi uz jo, tai butu kita situacija. O siuo atveju pas mus pulko nebus. Ne i pamerges su svetimu bernu ja kvieciu Jei as to zmogaus nepazistu, nei vieno karto gyvenime nesu nemaciusi, tai kodel turiu ji kviesti? Tipo, tik del to, kad mano drauge su juo draugauja? Per vestuves svarbiausia, kad drauge gerai jaustusi, ar jaunieji? Tuo labiau, kad ta drauge yra is kompanijos, is kurios bus daugiau zmoniu ir tikrai ras su kuo bendrauti.
As tai apskritai pavyzdziui nekvieciu jokiu dedziu, tetu, pusbroliu ir puseseriu su kuriais nesimaciau daugiau nei 1 metai. Cia kriterijus
Jei as to zmogaus nepazistu, nei vieno karto gyvenime nesu nemaciusi, tai kodel turiu ji kviesti? Tipo, tik del to, kad mano drauge su juo draugauja? Per vestuves svarbiausia, kad drauge gerai jaustusi, ar jaunieji? Tuo labiau, kad ta drauge yra is kompanijos, is kurios bus daugiau zmoniu ir tikrai ras su kuo bendrauti. As tai apskritai pavyzdziui nekvieciu jokiu dedziu, tetu, pusbroliu ir puseseriu su kuriais nesimaciau daugiau nei 1 metai. Cia kriterijus
nu jo, kaip sakoma, jusu teise rinktis
Bet kuriuo atveju sekmes ir graziu vestuviu, ir kad drauges nepyktu, kad nekvieciat ju isrinktuju 
taigi susipazinti galima per mergvakarius (bernvakarius) arba bendra kazkoki priesvestuvini pasisedejima suorganizuojant... nezinau, as tai nenoreciau, kad ir kiek ten draugauciau su savo antra puse, kad kviestu tik mane ar arba tik ji i vestuves... jei jau esam pora, tai ir esam, negalima taip atrinkti, juk ir susituoke zmones issiskiria, tai negi dabar del to reik nekviest antros puses 
na nebent ten jau kas menesi vis kita nusiciumpa, tada jau gal kitas reikalas bet jei tiesiog neseniai jie pora, tai as sakyciau, kad negalima taip atsijoti 
na nebent ten jau kas menesi vis kita nusiciumpa, tada jau gal kitas reikalas bet jei tiesiog neseniai jie pora, tai as sakyciau, kad negalima taip atsijoti
tai va, brangiosios, papasakosiu, kokia man scena iskele neperseniausiai tevai (tiksliau labiau tevas):
nors dar teket nesiruosiu (!!) bet kazkaip isejo kalba su tevais apie vestuves (kada zenysites? ) ir t.t. ir pareiskiau, kad tada, kai turesiu uz ka jas issikelt. na aisku pradejom gincytis del to, kad jie pareiske, kad jus is vis neapsimoka daryt. atseit ismeti pinigus. galiausiai aprimo. tada klausia-o ka kviestum, jei jau darytum jas? ir kai pradejo vardint visas gimines-mamos puses, tevo puses, tai gaunasi hmm kaip cia pasakius, nemazai. svarbiausia cia tik tevo, mamos broliai, seserys ir ju seimos. jokiu ten dar kitokiu tolesniu nera. tai cia aisku kaip ir reikia juos kviest. bet kai pagalvoju apie mamos gimines, tai mane net nupurto-pries metus laiko per senelio laidotuves buvau taip apjuodinta, apsneketa, kad viskas-nebegaliu pakest ju buvimo net. isivaizduokit-is po laidotuviu jie ten visi pasiliko pavakarot, o as isvaziavau namo. ir ka jus galvojat-pradejo mano tevams aiskint, kokia as pasidarius nemandagi, atzagari ir is vis tokia anokia. laidotuvese buvau su savo draugu, tai pareiske, kad laikau ji po padu ir is vis vargsiuka skriaudziu (nes kazkokia tetule nugirdo kaip kalbedama su juo pakritikavau jo plaukus, nes tikrai matyt noredamas labai gerietiskai susilaize ten juos kazkaip juokingai 
). o ta vakara vienintele is anuku padejau seimininkaut, kiti ju vaikai nei pirsto nepajudino. nu zodziu nuo to karto man tokia nuoskauda, kad neisivaizduoju kaip as juos galeciau matyt saavo vestuvese.
kita problema-turim paparace kaimyne-pliotkininke iki mirties. o tevas jau tik is klausia: tai jau tikiuos nemanai, kad Jadvygos nekviesim? o jos negaliu pakest, persekiodavo ji mane kai dar i mokykla ejau. niu zodziu cia vel kita istorija.
svarbiausia, isvada tokia, kad mano tevams (ypac tevui) ypatingai svarbu reputacija-ka zmones pagalvos. ir apie toki dalyka kaip giminiu nekvietimas, tai negali but ir kalbu. o tos kaimynes irgi negali pats pakest-nekarta pats debile vadino, bet "kaip nepakviesi". jam cia savaime suprantamas dalykas yra. galiausiai pareiske, kad arba tada darot svente su draugais (bet cia irgi kaip ir be tevu), arba jei bus giminiu kazkokiu, tada visus kvieti ir taskas.
vestuves finansuotume dalinai, siektiek tevai taip pat prisidetu, nes jie, svelniai tariant, turi is ko, o mes ne. bet vistiek stengsiuos taupytis pati, kad kiek imanoma didesne dali pasidengciau pati.
tai va, norejau paklaust, ka darytumete mano vietoj su tais zmonemis (mamos giminemis ir tokiomis kaimynemis ir pan.)?
atsiprasau tu, kas pavargs skaityt
nors dar teket nesiruosiu (!!) bet kazkaip isejo kalba su tevais apie vestuves (kada zenysites?
) ir t.t. ir pareiskiau, kad tada, kai turesiu uz ka jas issikelt. na aisku pradejom gincytis del to, kad jie pareiske, kad jus is vis neapsimoka daryt. atseit ismeti pinigus. galiausiai aprimo. tada klausia-o ka kviestum, jei jau darytum jas? ir kai pradejo vardint visas gimines-mamos puses, tevo puses, tai gaunasi hmm kaip cia pasakius, nemazai. svarbiausia cia tik tevo, mamos broliai, seserys ir ju seimos. jokiu ten dar kitokiu tolesniu nera. tai cia aisku kaip ir reikia juos kviest. bet kai pagalvoju apie mamos gimines, tai mane net nupurto-pries metus laiko per senelio laidotuves buvau taip apjuodinta, apsneketa, kad viskas-nebegaliu pakest ju buvimo net. isivaizduokit-is po laidotuviu jie ten visi pasiliko pavakarot, o as isvaziavau namo. ir ka jus galvojat-pradejo mano tevams aiskint, kokia as pasidarius nemandagi, atzagari ir is vis tokia anokia. laidotuvese buvau su savo draugu, tai pareiske, kad laikau ji po padu ir is vis vargsiuka skriaudziu (nes kazkokia tetule nugirdo kaip kalbedama su juo pakritikavau jo plaukus, nes tikrai matyt noredamas labai gerietiskai susilaize ten juos kazkaip juokingai ). o ta vakara vienintele is anuku padejau seimininkaut, kiti ju vaikai nei pirsto nepajudino. nu zodziu nuo to karto man tokia nuoskauda, kad neisivaizduoju kaip as juos galeciau matyt saavo vestuvese.kita problema-turim paparace kaimyne-pliotkininke iki mirties. o tevas jau tik is klausia: tai jau tikiuos nemanai, kad Jadvygos nekviesim? o jos negaliu pakest, persekiodavo ji mane kai dar i mokykla ejau. niu zodziu cia vel kita istorija.
svarbiausia, isvada tokia, kad mano tevams (ypac tevui) ypatingai svarbu reputacija-ka zmones pagalvos. ir apie toki dalyka kaip giminiu nekvietimas, tai negali but ir kalbu. o tos kaimynes irgi negali pats pakest-nekarta pats debile vadino, bet "kaip nepakviesi". jam cia savaime suprantamas dalykas yra. galiausiai pareiske, kad arba tada darot svente su draugais (bet cia irgi kaip ir be tevu), arba jei bus giminiu kazkokiu, tada visus kvieti ir taskas.
vestuves finansuotume dalinai, siektiek tevai taip pat prisidetu, nes jie, svelniai tariant, turi is ko, o mes ne. bet vistiek stengsiuos taupytis pati, kad kiek imanoma didesne dali pasidengciau pati.
tai va, norejau paklaust, ka darytumete mano vietoj su tais zmonemis (mamos giminemis ir tokiomis kaimynemis ir pan.)?
atsiprasau tu, kas pavargs skaityt
QUOTE(MuzikALI @ 2008 05 18, 17:44)
tai va, brangiosios, papasakosiu, kokia man scena iskele neperseniausiai tevai (tiksliau labiau tevas):
nors dar teket nesiruosiu (!!) bet kazkaip isejo kalba su tevais apie vestuves (kada zenysites? ) ir t.t. ir pareiskiau, kad tada, kai turesiu uz ka jas issikelt. na aisku pradejom gincytis del to, kad jie pareiske, kad jus is vis neapsimoka daryt. atseit ismeti pinigus. galiausiai aprimo. tada klausia-o ka kviestum, jei jau darytum jas? ir kai pradejo vardint visas gimines-mamos puses, tevo puses, tai gaunasi hmm kaip cia pasakius, nemazai. svarbiausia cia tik tevo, mamos broliai, seserys ir ju seimos. jokiu ten dar kitokiu tolesniu nera. tai cia aisku kaip ir reikia juos kviest. bet kai pagalvoju apie mamos gimines, tai mane net nupurto-pries metus laiko per senelio laidotuves buvau taip apjuodinta, apsneketa, kad viskas-nebegaliu pakest ju buvimo net. isivaizduokit-is po laidotuviu jie ten visi pasiliko pavakarot, o as isvaziavau namo. ir ka jus galvojat-pradejo mano tevams aiskint, kokia as pasidarius nemandagi, atzagari ir is vis tokia anokia. laidotuvese buvau su savo draugu, tai pareiske, kad laikau ji po padu ir is vis vargsiuka skriaudziu (nes kazkokia tetule nugirdo kaip kalbedama su juo pakritikavau jo plaukus, nes tikrai matyt noredamas labai gerietiskai susilaize ten juos kazkaip juokingai ). o ta vakara vienintele is anuku padejau seimininkaut, kiti ju vaikai nei pirsto nepajudino. nu zodziu nuo to karto man tokia nuoskauda, kad neisivaizduoju kaip as juos galeciau matyt saavo vestuvese.
kita problema-turim paparace kaimyne-pliotkininke iki mirties. o tevas jau tik is klausia: tai jau tikiuos nemanai, kad Jadvygos nekviesim? o jos negaliu pakest, persekiodavo ji mane kai dar i mokykla ejau. niu zodziu cia vel kita istorija.
svarbiausia, isvada tokia, kad mano tevams (ypac tevui) ypatingai svarbu reputacija-ka zmones pagalvos. ir apie toki dalyka kaip giminiu nekvietimas, tai negali but ir kalbu. o tos kaimynes irgi negali pats pakest-nekarta pats debile vadino, bet "kaip nepakviesi". jam cia savaime suprantamas dalykas yra. galiausiai pareiske, kad arba tada darot svente su draugais (bet cia irgi kaip ir be tevu), arba jei bus giminiu kazkokiu, tada visus kvieti ir taskas.
vestuves finansuotume dalinai, siektiek tevai taip pat prisidetu, nes jie, svelniai tariant, turi is ko, o mes ne. bet vistiek stengsiuos taupytis pati, kad kiek imanoma didesne dali pasidengciau pati.
tai va, norejau paklaust, ka darytumete mano vietoj su tais zmonemis (mamos giminemis ir tokiomis kaimynemis ir pan.)?
atsiprasau tu, kas pavargs skaityt
nors dar teket nesiruosiu (!!) bet kazkaip isejo kalba su tevais apie vestuves (kada zenysites?
) ir t.t. ir pareiskiau, kad tada, kai turesiu uz ka jas issikelt. na aisku pradejom gincytis del to, kad jie pareiske, kad jus is vis neapsimoka daryt. atseit ismeti pinigus. galiausiai aprimo. tada klausia-o ka kviestum, jei jau darytum jas? ir kai pradejo vardint visas gimines-mamos puses, tevo puses, tai gaunasi hmm kaip cia pasakius, nemazai. svarbiausia cia tik tevo, mamos broliai, seserys ir ju seimos. jokiu ten dar kitokiu tolesniu nera. tai cia aisku kaip ir reikia juos kviest. bet kai pagalvoju apie mamos gimines, tai mane net nupurto-pries metus laiko per senelio laidotuves buvau taip apjuodinta, apsneketa, kad viskas-nebegaliu pakest ju buvimo net. isivaizduokit-is po laidotuviu jie ten visi pasiliko pavakarot, o as isvaziavau namo. ir ka jus galvojat-pradejo mano tevams aiskint, kokia as pasidarius nemandagi, atzagari ir is vis tokia anokia. laidotuvese buvau su savo draugu, tai pareiske, kad laikau ji po padu ir is vis vargsiuka skriaudziu (nes kazkokia tetule nugirdo kaip kalbedama su juo pakritikavau jo plaukus, nes tikrai matyt noredamas labai gerietiskai susilaize ten juos kazkaip juokingai ). o ta vakara vienintele is anuku padejau seimininkaut, kiti ju vaikai nei pirsto nepajudino. nu zodziu nuo to karto man tokia nuoskauda, kad neisivaizduoju kaip as juos galeciau matyt saavo vestuvese.kita problema-turim paparace kaimyne-pliotkininke iki mirties. o tevas jau tik is klausia: tai jau tikiuos nemanai, kad Jadvygos nekviesim? o jos negaliu pakest, persekiodavo ji mane kai dar i mokykla ejau. niu zodziu cia vel kita istorija.
svarbiausia, isvada tokia, kad mano tevams (ypac tevui) ypatingai svarbu reputacija-ka zmones pagalvos. ir apie toki dalyka kaip giminiu nekvietimas, tai negali but ir kalbu. o tos kaimynes irgi negali pats pakest-nekarta pats debile vadino, bet "kaip nepakviesi". jam cia savaime suprantamas dalykas yra. galiausiai pareiske, kad arba tada darot svente su draugais (bet cia irgi kaip ir be tevu), arba jei bus giminiu kazkokiu, tada visus kvieti ir taskas.
vestuves finansuotume dalinai, siektiek tevai taip pat prisidetu, nes jie, svelniai tariant, turi is ko, o mes ne. bet vistiek stengsiuos taupytis pati, kad kiek imanoma didesne dali pasidengciau pati.
tai va, norejau paklaust, ka darytumete mano vietoj su tais zmonemis (mamos giminemis ir tokiomis kaimynemis ir pan.)?
atsiprasau tu, kas pavargs skaityt
olala...
patiko skaityt... na, tavo vietoj su draugu išvis padaryčiau kuklias vestuves. tėvams pasakyčiau neturiu už ką jų kelt. ir pasakyčiau, kad giminės ir žmonės, duoną valgantys ir mokesčius mokantys. tikrai supras, jei puota nebus keliama... ir jei jau tokia situacija- verčiau pinigėlius kelionei atsidėkit ir ramia galva būkit... ir į jokias kalbas daugiau nesileist. 
nes jei tokie tėčio įgeidžiai, tai geriau kaip nors subtiliai iš tos situacijos išvinguriuot, nes kad ir koks tėtis- vis vien juk tėtis... tiesiog reik čia jau moteriško gudrumo ir žaidimo tėviškais jausmais... tinkamai sužaisi- turėsi super romantišką povestuvinę kelionę, mylintį tėtį vietoj baliaus dėl kitų.. 
QUOTE(MuzikALI @ 2008 05 18, 19:44)
tai va, norejau paklaust, ka darytumete mano vietoj su tais zmonemis (mamos giminemis ir tokiomis kaimynemis ir pan.)?
yra dvi iseitys: keltis vestuves TIK uz savo pinigelius ir neleisti tevams ne kiek prisideti (tuomet vestuves, kaip suprantu, bus kuklesnes) arba Leisti tevams viska organizuoti, bet tada vestuves bus tokios, kokiu nori jie. Kaip sakoma: kas moka, pagal ta ir soki. Kaip bebutu pikta..
QUOTE(MuzikALI @ 2008 05 18, 04:44)
tai va, brangiosios, papasakosiu, kokia man scena iskele neperseniausiai tevai (tiksliau labiau tevas):
nu jooo, istorija idomi. Manau, kad tavo atveju vienintele iseitis tureti vestuves tokias, kokiu TU nori, yra neimti ne lito is tevu ir issikelti nors ir kuklesnes, bet TAVO vestuves. Sekmes!
QUOTE(MuzikALI @ 2008 05 18, 19:44)
tai va, norejau paklaust, ka darytumete mano vietoj su tais zmonemis (mamos giminemis ir tokiomis kaimynemis ir pan.)?
atsiprasau tu, kas pavargs skaityt
atsiprasau tu, kas pavargs skaityt
kadangi jau turėjau (ir dar turiu) reikalų su planavimu ir svečių kaprizais, tai patarčiau daryti tik mažą šventę, su artimiausiais draugais. aš manau, kad vestuvės turi būti jaunųjų šventė. ir jei tik kviečiami ne itin artimi žmonės, jiems sunkiau yra tai išaiškint. Kita mažos šventės geroji pusė - pinigėlius galima išleist įsimintinom pramogom (pvz. pasiplaukiojimui jachta) o ne svečių maitinimui ar nakvynei
Sėkmės
Pas mane irgi tokia pati situacija kaip ir pas daugeli, kaip cia matau
Uzsisiko viena merga, kad mat jos bahuro nepakvietem, nors ja pacia kvieiam tik del to, kad visus pusbrolius ir pusseseres pakviesti(siaip neiko nebendraujam su ja), kviesdami tik suzinojom, kad turi bahura, su kuriuo kelis menesius tamposi. Na ir pradejo ji pirsti ir klausti kad cia mes dviese eisim, mes sakom ne, tada ji pradejo pykti ir aiskinti, kaip mes kitiems leidziam atsivesti antar puse jai ne... Ir pradejom mes jai aiskinti, kad kitus mes pazistam, kad kiti jau rimtai draugauja(pvz. anglijoje kartu dirba) ir t.t. Na ir uzsisiko ji tada ir nutare isvis neiti i vestuves. O veliau dar pamatem, kad ir jos mama uzsisikus, ir kitiems pasakoja kokie mes netike, kad ja be bahuro kvieciam.
Pergyventi pradejom, nervintis, o poto nusispjovem, ir gyvenam toliau... Pati supras, kai savo vestuves kels.. ka reiskia, kai sveciai pradeda savo ragus rodyti uz musu kisene... kai turi kveisti tuos kuriu nenori ir net nepazisti... kai savo draugam ir draugem vietos nebeuztenka..
Et... kad juos kur galas tuos ispindejusius svecius
Uzsisiko viena merga, kad mat jos bahuro nepakvietem, nors ja pacia kvieiam tik del to, kad visus pusbrolius ir pusseseres pakviesti(siaip neiko nebendraujam su ja), kviesdami tik suzinojom, kad turi bahura, su kuriuo kelis menesius tamposi. Na ir pradejo ji pirsti ir klausti kad cia mes dviese eisim, mes sakom ne, tada ji pradejo pykti ir aiskinti, kaip mes kitiems leidziam atsivesti antar puse jai ne... Ir pradejom mes jai aiskinti, kad kitus mes pazistam, kad kiti jau rimtai draugauja(pvz. anglijoje kartu dirba) ir t.t. Na ir uzsisiko ji tada ir nutare isvis neiti i vestuves. O veliau dar pamatem, kad ir jos mama uzsisikus, ir kitiems pasakoja kokie mes netike, kad ja be bahuro kvieciam.
Pergyventi pradejom, nervintis, o poto nusispjovem, ir gyvenam toliau... Pati supras, kai savo vestuves kels.. ka reiskia, kai sveciai pradeda savo ragus rodyti uz musu kisene... kai turi kveisti tuos kuriu nenori ir net nepazisti... kai savo draugam ir draugem vietos nebeuztenka..
Et... kad juos kur galas tuos ispindejusius svecius
