Jei yra galimybe keisti buta i didesni - puiku, taip ir darykite. O suns visai nebutinai atsisakyti. Yra daugybe seimu, kurios turi ir sunis, ir kates, ir vaikus, ir dar nezinia ko. Tik svarbu tinkamai leliuka suniui pristatyti, nepadaryti tada klaidu, nes bus sunku atitaisyti. Jei keliems menesiams atiduosite suni tevams, suo manys taip: "atsirado vaikas, mane isveze. Jei mane isveze - vadinasi nemyli. Nemyli todel, kad - atsirado vaikas!!!". Va tada suo ir "supras", kad visa ko priezastis leliukas, prades jo nemegti, o tada jau bus sunku keisti situacija.
Kai parsivesit savo leliuka, parodykite ji suniui. Vienas is seimos nariu tuo metu suni turi glostyti, kalbinti, girti ir t.t. Suo turi pajusti, kad jis mylimas. Jei nuolatos suni uzdarinesite i virtuve, suo ir vel supras, kad del to kaltas vaikas, kad jo reikia nemegti, nes tai butent jis yra priezastis del kurios jo jau nebemyli. Tiesiog visada turite suniui parodyti, kad jis netapo maziau mylimas, kad niekas jusu "santykiuose" nepasikeite. Suo juk irgi turi jausmus, ir jis gali buti pavydus, tad pasistenkite nesudarineti jam tokio pagrindo.
O apie auksaspalvius retriverius teko girdeti tik gerus atsiliepimus. Jie myli vaikus. Taciau neziurint to, niekada nepalikite vieno suns su vaiku kambaryje.
Ir atsiminkite - jei atiduosite suni tevams (ar kam kitam), tai bus menka tikimybe, kad suo teigiamai ziures i jusu kudiki.
Jei dar kas nors domina sia tema, galite pabendrauti forume su kinologais www.dogs.5ci.lt (susiraskite tame puslapyje foruma ir uzduokite klausimus).
Nėra pasaulyje geresnio psichologo, nei tavo veidą laižantis šuniukas... Ben Willjams
Jei danguje nėra šunų, tai, kai numirsiu, noriu keliauti ten, kur jų yra... Will Rogers
, norėčiau dabar šuns, tik vieno kambario bute to neįsivaizduoju. Šuo buvo šeimoje, kurioje taip pat yra mažas kūdikėlis, 4 mėnesių. Jie taip pat jaudinosi kaip šuo reaguos, nes labai lepus šuniukas. Kartą išgasdino dukrytę, bet buvo "nubaustas" ir dabar šiek tiek prisibijo "mažylės" nors šuo tikrai nepiktybiškas 
