QUOTE(Vilangella @ 2007 08 28, 09:55)
Jetau, kaip sunku matyti, kaip stipriai tavęs žmogus nekenčia.... Specialiai elgesi, kad kuo labiau tave įskaudintų, be jokio gailesčio ir supratmo... Nenusiraminu, vis galvoju - ką tokio baisaus reikia padaryti, kad nusipelnytum tokios paniekos, pykčio, neapykantos...
Matyt reikia man pradėti griauti, tas iliziunes vilties pilis
Gniaužti tuos jausmus ir pradėti save įtikinėti, kad jis nevertas nė vienos mano ašaros...
Tik tą padaryti labai sunku, širdy kaip po karo, viskas sugriauta ir sudaužyta... viskas mire... tokia dykuma be jokios gyvybės...

Matyt reikia man pradėti griauti, tas iliziunes vilties pilis

Tik tą padaryti labai sunku, širdy kaip po karo, viskas sugriauta ir sudaužyta... viskas mire... tokia dykuma be jokios gyvybės...

Net skaityti sunku... Jei šitaip jautiesi - nutrauk tuos santykius, tvarkykis SAVO gyvenimą PATI. Juk esi atskiras asmuo su savo protu, sugebėjimais, troškimais, geromis ir blogomis savybėmis, tai ir gyventi turi taip, kaip Tau norisi, o ne kaip kažkoks likimo pokštas sudėliojo. Kitaip prarasi sveikatą, nervus ir gyvenimo džiaugsmą. Tų valandų, dienų ar metų, kuriuos dabar šitaip kankiniesi, niekada nebeatgausi, jos jau išbrauktos iš Tavo gyvenimo. O atsarginio gyvenimo neturi, tik šitą vienintelį, tai stenkis daryt viską, kad jis Tau teiktų džiaugsmo - žinoma, kiek įmanoma nekenkiant kitiems, bet vis tik Tavo gyvenimu nepasirūpins niekas, išskyrus Tave pačią.
Aš pati jau nugyvenau ilgą santuokinį gyvenimą ir nesu nei lengvabūdiškų vedybų, nei skubotų skyrybų šalininkė, bet Tavo atveju išsiskirčiau nedelsdama.