žinoma aš nenustoju tikėti, kad visa tai laikina.. ateis ir į mūsų kiemą šventė
Bet tame ir esmė.. kad vieni pavargsta nuo žmonių.. kiti ne.. vieniems reikia daug vienatvės kitiems ne.. nes vieni ekstravertai, kiti intravertai.. ir kaip būnant ekstravertui galima prisijaukinti vienatvę ir tariamai ja mėgautis? jei jiems lyg oro gurkšnio reikia bendravimo...
žinoma aš nenustoju tikėti, kad visa tai laikina.. ateis ir į mūsų kiemą šventė
bet šį periodą reikia kažkaip išgyventi.. ir tie vieniši vakarai jau kartais vemti verčia
žinoma aš nenustoju tikėti, kad visa tai laikina.. ateis ir į mūsų kiemą šventė
QUOTE(abzoryte @ 2007 07 31, 21:48)
Bet tame ir esmė.. kad vieni pavargsta nuo žmonių.. kiti ne.. vieniems reikia daug vienatvės kitiems ne.. nes vieni ekstravertai, kiti intravertai.. ir kaip būnant ekstravertui galima prisijaukinti vienatvę ir tariamai ja mėgautis? jei jiems lyg oro gurkšnio reikia bendravimo...
žinoma aš nenustoju tikėti, kad visa tai laikina.. ateis ir į mūsų kiemą šventė
bet šį periodą reikia kažkaip išgyventi.. ir tie vieniši vakarai jau kartais vemti verčia 
žinoma aš nenustoju tikėti, kad visa tai laikina.. ateis ir į mūsų kiemą šventė
Butent man taipogi bendravimo reikia kaip ora, as beprotiskai myliu zmones man smagu ir gera bandraut ir tikrai nzn kaip gi isgyvent ta perioda?...jau sau vietos nerandu, aplinkui tik svolaciai vyrai....siandien labai simpatiskas vaikinukas uzkalbino sporto klube, bet manau turi zmona ar mergina juk retai kada jie laisvi buna, jei jau paciumpa kokia tai nebepaleidzia:))))
Papildyta:
QUOTE(Kissa @ 2007 07 31, 21:58)
Galbut galima priprast, bet manau kuo toliau tuo sunkiau butu isileist i gyvenima kita zmogu...o pripratimas gal tik saves apgaudinejimas net nzn....
Na aš irgi galvoju, kad tiems žmonėms kuriems reikia bendravimo, prie vienatvės priprasti - tai tik apgaudinėti save ir tokiu būdu save raminti, kad man ir vienai gerai...
Aš tai galbūt įvardinčiau susitaikymu su laikinai esančia padėtimi.. taip tas įmanoma.. ką ir darom turbūt.. na nėra kitos išeities tai ir džiaugiamės bet kuo kas įmanoma.. vyno pasimėgavimu, muzika, knyga, pasivaikščiojimu.. džiaugiamės tuo ką turime, nes mes linkusios džiaugtis.. linkusios būti optimistėmis
Bet pripratimas prie vienatvės man daugiau asocijuojasi su rankų nuleidimu.. su pasidavimu.. o to nereikia daryti! Geriau tuo laikotarpiu rasti kuo džiaugtis, rasti kuo užsiimti ir rasti ką patirti naujo, kad vėliau su Juo galėtum pasidalinti savo įspūdžiais
Bent jau aš taip darau
Va pasakiau sau išmoksiu groti gitara, vien tam kad JAM pagročiau ir taip pamaloninčiau JO širdelę! Ir nesvarbu kad nežinau kam čia tokiam aš ruošiuosi groti, svarbu kad darau tai del JO
Aš tai galbūt įvardinčiau susitaikymu su laikinai esančia padėtimi.. taip tas įmanoma.. ką ir darom turbūt.. na nėra kitos išeities tai ir džiaugiamės bet kuo kas įmanoma.. vyno pasimėgavimu, muzika, knyga, pasivaikščiojimu.. džiaugiamės tuo ką turime, nes mes linkusios džiaugtis.. linkusios būti optimistėmis
Bet pripratimas prie vienatvės man daugiau asocijuojasi su rankų nuleidimu.. su pasidavimu.. o to nereikia daryti! Geriau tuo laikotarpiu rasti kuo džiaugtis, rasti kuo užsiimti ir rasti ką patirti naujo, kad vėliau su Juo galėtum pasidalinti savo įspūdžiais
Bent jau aš taip darau
QUOTE(abzoryte @ 2007 07 31, 22:47)
O dėl savęs daryti? Motyvas nepakankamas?
hm.. nu aišku mane priverčia susimąstyti visi tavo žodžiai suntea
bet, arba kaip kažkada jau rašiau - trūksta kažkokios puzlės dalelės supratime apie gyvenimą arba man šiaip kažkas negerai
nu neįsivaizduoju, koks gali būti motyvas pasigroti SAU...
pasigaminti SAU skanią vakarienę...
nesuprantu aš to kažkaip...
žinoma, malonu save palepinti.. nusiperki naują rūbą, apsirengi - gražu - ir pati gerai jautiesi.. išmoksti naują akordą - širdyje palaima - pavyko! ir t.t... bet aš laimę suprantu kaip dalinimąsi viskuo...
kai pasipuoši tam kad JO akys sužibėtų.. kai papasakoji anekdotą ir JIS juokiasi.. va čia tai tikroji motyvacija! Matyti kito veide džiaugsmą tavimi!
gal ir per naivus mąstymas.. nežinau
nu neįsivaizduoju, koks gali būti motyvas pasigroti SAU...
žinoma, malonu save palepinti.. nusiperki naują rūbą, apsirengi - gražu - ir pati gerai jautiesi.. išmoksti naują akordą - širdyje palaima - pavyko! ir t.t... bet aš laimę suprantu kaip dalinimąsi viskuo...
gal ir per naivus mąstymas.. nežinau
QUOTE(abzoryte @ 2007 07 31, 23:03)
Koks motyvas? Mokėti groti. Sukurti melodiją. Sueiliuoti dainą. Mėnesienai žėrint.
Vakarienė? Skaniai pavalgyti. Ramiai. Žvakę užsidegti. Pabūti.
Matau Jūs viską darote, kad patikti kažkam. Įtikti. Uždegti liepsną akyse. Dėl savęs? Jūs kur?
Aš kito žmogaus švieselė
QUOTE(abzoryte @ 2007 07 31, 23:45)
Tada sunku. Šviesti kitam žmogui yra sunku. Galite ne laiku įsižiebti arba užgesti. Kas supaisys kito žmogaus norą būti apšviestam. Ir tai apgaulinga. Niekad negali žinot, kas kiek nori būt apšviestas.







