Na aš irgi galvoju, kad tiems žmonėms kuriems reikia bendravimo, prie vienatvės priprasti - tai tik apgaudinėti save ir tokiu būdu save raminti, kad man ir vienai gerai...
Aš tai galbūt įvardinčiau susitaikymu su laikinai esančia padėtimi.. taip tas įmanoma.. ką ir darom turbūt.. na nėra kitos išeities tai ir džiaugiamės bet kuo kas įmanoma.. vyno pasimėgavimu, muzika, knyga, pasivaikščiojimu.. džiaugiamės tuo ką turime, nes mes linkusios džiaugtis.. linkusios būti optimistėmis
Bet pripratimas prie vienatvės man daugiau asocijuojasi su rankų nuleidimu.. su pasidavimu.. o to nereikia daryti! Geriau tuo laikotarpiu rasti kuo džiaugtis, rasti kuo užsiimti ir rasti ką patirti naujo, kad vėliau su Juo galėtum pasidalinti savo įspūdžiais
Bent jau aš taip darau

Va pasakiau sau išmoksiu groti gitara, vien tam kad JAM pagročiau ir taip pamaloninčiau JO širdelę! Ir nesvarbu kad nežinau kam čia tokiam aš ruošiuosi groti, svarbu kad darau tai del JO