Pirmąją savaitę buvo sunkoka, tiek sūneliui, tiek ir man, kol išmokom abu, kaip tai daryti. Dabar maitinti vienas malonumas. Smagu žiūrėti, kaip valgydamas sūnelis nusišypso nuoširdžia bedante šypsena, kaip sugniaužia mano pirštą putliais mažais pirštukais... Manau, kad žindymas labai suartina mamą su jos vaikeliu.
psichologiskai, gal ir tureciau dziaugtis.bet kaip sakant "sveikam kune- sveika dvasia" o kai maitinant pastoviai suka ir baisiausiai skauda nugara,kurios pasekmes jauciu diena is dienos, tai jokio malonumo nejauciu 
Man maitinimas krutimi yra malonus 
Kas gali buti grazesnio, mielesnio artimesnio uz mazyli zindanti ir dusaujanti is pasitenkinimo jo svelnu zvilgsni ir susierzinima atitraukus nuo kruties
Kas gali buti grazesnio, mielesnio artimesnio uz mazyli zindanti ir dusaujanti is pasitenkinimo jo svelnu zvilgsni ir susierzinima atitraukus nuo kruties
Man žindyti patiko kol vaikas neatrado kad yra 2 papai tai dabar abu turi buti nuogi tai viena pačiulpai tai kita 
, pyksta jai viena kruti paslepiu o kol abi isčiulpia tai virš pusvalandžio išeina
, pyksta jai viena kruti paslepiu o kol abi isčiulpia tai virš pusvalandžio išeina
Man žindyti kaip kada- kartais negaliu pakęst, vaikiukas neramus, muistosi, kartais ir dūdas paleidžia. O kartais- pats geriausias dalykas pasauly, kai pamatai savo mažylį visą patenkintą, godžiai valgantį, po to sotų, užmingantį tau prie krūties, atrodo nieko gražiau pasauly ir būt negali.
Nu va radau šitą temą, tai parašysiu apie tuos "malonumus" nelabai populiarią nuomonę, rašau ją tik tam, kad galbūt kažkam padės 
Pirmą dukrą maitinau ilgai-pirmi mėnesiai buvo jokio malonumo-visos įmanomos problemos, mastitai, nugraužti speneliai ir pan..Bet sukandus dantis prasimušiau-dukra buvo alergiška, apie mišinius nebuvo nei kalbos..Paskui juokaudavau, kad maitint sunku pirmuosius pusę metų
O paskui jau lengva..Na ištikrųjų sunkumas buvo tik maždaug 1,5 mėn., paskui jau normaliai-maitinau iki 1,5 metų...Bet kai dabar pagalvoju-nu nejausdavau aš to ypatingo malonumo-amžinai nesuprasi ar tas vaikas privalgęs, užkabina su išdygusiais dantim, muistosi, atsisakė vienos krūties, tai vaikščiojau su viena 3 numerio, o kita 1 , jaučiau įtampą, kai reikdavo kur ilgiau išeit be vaiko, vis bijodavau mastitų-vos vėl nesusirgau net kai vaikui buvo 11 mėn..Jaučiausi fiziškai kažkokia išsekus, pradėjo byrėt dantys, slinkt plaukai, niekaip negalėjau numest svorio po gimdymo..
Nežiūrint į tai, džiaugiausi, kad vaikas gauna tai kas yra geriausią-motinos pieną..
Aišku buvau nusiteikus ir antrą vaiką ilgai ir sėkmingai maitint...Deja, su antru problemos prasidėjo nuo pirmų dienų-nugraužė iki kraujo, neužilgo įsimetė uždegimai abiejose krūtyse, paskui pieno buvo tiek mažai, kad vaikas ištisai klykė, dar kankinausi kelias savaites ir kankinau vaiką, bet paskui jau tai pasidarė nepakeliama, ypač kai pasvėrus paaiškėjo, kad svoris ne auga, o krinta
Dabar maitinu iš buteliuko ir net gėda sakyt, bet man tai taip lengva ir malonu
O ir antra dukra tokia ramutė auga, visada soti ir laiminga 
Nu sorry, šiaip aš už maitinimą krūtimi, bet jei tai ištikrųjų abipusiai malonu
Pirmą dukrą maitinau ilgai-pirmi mėnesiai buvo jokio malonumo-visos įmanomos problemos, mastitai, nugraužti speneliai ir pan..Bet sukandus dantis prasimušiau-dukra buvo alergiška, apie mišinius nebuvo nei kalbos..Paskui juokaudavau, kad maitint sunku pirmuosius pusę metų
O paskui jau lengva..Na ištikrųjų sunkumas buvo tik maždaug 1,5 mėn., paskui jau normaliai-maitinau iki 1,5 metų...Bet kai dabar pagalvoju-nu nejausdavau aš to ypatingo malonumo-amžinai nesuprasi ar tas vaikas privalgęs, užkabina su išdygusiais dantim, muistosi, atsisakė vienos krūties, tai vaikščiojau su viena 3 numerio, o kita 1 , jaučiau įtampą, kai reikdavo kur ilgiau išeit be vaiko, vis bijodavau mastitų-vos vėl nesusirgau net kai vaikui buvo 11 mėn..Jaučiausi fiziškai kažkokia išsekus, pradėjo byrėt dantys, slinkt plaukai, niekaip negalėjau numest svorio po gimdymo..Nežiūrint į tai, džiaugiausi, kad vaikas gauna tai kas yra geriausią-motinos pieną..
Aišku buvau nusiteikus ir antrą vaiką ilgai ir sėkmingai maitint...Deja, su antru problemos prasidėjo nuo pirmų dienų-nugraužė iki kraujo, neužilgo įsimetė uždegimai abiejose krūtyse, paskui pieno buvo tiek mažai, kad vaikas ištisai klykė, dar kankinausi kelias savaites ir kankinau vaiką, bet paskui jau tai pasidarė nepakeliama, ypač kai pasvėrus paaiškėjo, kad svoris ne auga, o krinta
Dabar maitinu iš buteliuko ir net gėda sakyt, bet man tai taip lengva ir malonu
O ir antra dukra tokia ramutė auga, visada soti ir laiminga Nu sorry, šiaip aš už maitinimą krūtimi, bet jei tai ištikrųjų abipusiai malonu
Man maitinimas krutimi teike dideli malonuma. Kai tik mazyles apziodavo speneli ir stipriai pradedavo zysti, atsirasdavo "atleidimo" refleksas ir pienas pradedavo stipriai begti, taip pasidarydavo gera ir apimdavo toks malonus jausmas, kad jos gauna visa geriausia, ka gamta tik gali duoti, kad nauja gyvybe sveikai augtu
Man maitinimas buvo..darbas. nes valge daznai, o vienu metu buvo susigalvojes is manes ciulptuka pasidaryti. Bet siaip aisku dziugu, kai vaikas valgo, iesko, kai gali jam suteikti geriausia (aisku, jei pati sveika ir nenuvaziavusiu stogu, nes kitaip piene irgi bus tikrai ne endorfinai)
Man maitinimas pasidare kancia, kai zmogus su kruva dantu diena mesa kramto, o nakti po 15 kartu manes iesko. Tada jau uzraukiau, nes tai tebuvo iprotis jauciant pieno kvapa.
Dziugiausia buvo, kad nereikia plauti jokiu buteliuku, kur nori eini, pievoje pamaitini, visur kartu sviezias, sveikas maistas vaikui.
Man maitinimas pasidare kancia, kai zmogus su kruva dantu diena mesa kramto, o nakti po 15 kartu manes iesko. Tada jau uzraukiau, nes tai tebuvo iprotis jauciant pieno kvapa.
Dziugiausia buvo, kad nereikia plauti jokiu buteliuku, kur nori eini, pievoje pamaitini, visur kartu sviezias, sveikas maistas vaikui.
Man žindyti buvo malonu , bet naktimis jausdavausi kaip čiulptukas, todėl vianą maitinau iki 1,4 m. kitą iki 1 m., nes būti naktiniu čiulptuku jau buvau pavargusi 
, bet naktimis jausdavausi kaip čiulptukas, todėl vianą maitinau iki 1,4 m. kitą iki 1 m., nes būti naktiniu čiulptuku jau buvau pavargusi
Maitinti tikrai labai malonu tada, kai nera jokiu problemu, tokiu kaip nugrausti speneliai, krutines uzdegimai, begaliniai naktiniai valgymai ir panasiai. Dziugu kai mama del to nejaucia nepatogumo ar diskomforto, tada galima megautis tuo...
Malonu, kad yra daug mamu, kurioms tai smagu...as i jusu buri nepatenku, nes man zindyt-sunkus darbas ir galima sakyt kancia.... tiek su pirmu, tiek su antru... su pirmu vaiku su antspeniaisi ismaitinau iki 5men, tik po to iki 9men ismaitinau be ju, nors kiekvienas maitinimas buvo nemalonus(labai skaudejo spenelius... sakysit blogai pridejau?, ogi ne, ligoninej mate kaip maitinau, sake neturi skaudet ) o va su antru tas pats, tik jau antspeniu nereik, o maitinu tai dantis sukandus...greiciau jau baigtusi tas pienas... na norisi maziukui gero, bet kad tas gerumas taip sunkai ateina jam... 
tiek su pirmu, tiek su antru... su pirmu vaiku su antspeniaisi ismaitinau iki 5men, tik po to iki 9men ismaitinau be ju, nors kiekvienas maitinimas buvo nemalonus(labai skaudejo spenelius... sakysit blogai pridejau?, ogi ne, ligoninej mate kaip maitinau, sake neturi skaudet ) o va su antru tas pats, tik jau antspeniu nereik, o maitinu tai dantis sukandus...greiciau jau baigtusi tas pienas... na norisi maziukui gero, bet kad tas gerumas taip sunkai ateina jam...
Gal pirmus menesiu zindymas ir teike malonuma (isskyrus kaip visoms pradzia), niekada neturejau jokiu problemu su krutimis, daug pieno, mazyle labai greit ismoko teisingai ciulpti... Bet galiausiai kai iki dabar tenka keltis n kartu nakti, nes ji uzsinori kruties-ciulptuko, maitinimas pasidare kazkokia kankyne... O ir taip gaila vaiko, kad turi klykti valanda pries uzmiegant, nes mamyte pagaliau apsisprende nutraukti maitinima
Dar nezinau kaip bus su mazyliu kuri nesioju, bet labai noreciau, kad maitinimas truktu kuo trumpiau.
Dar nezinau kaip bus su mazyliu kuri nesioju, bet labai noreciau, kad maitinimas truktu kuo trumpiau.
