man kazkaip maitinimas niekada nekele neigiamu emociju, nuo pat pradziu spenelius tepiau Avent tepaliuku po kekvieno maitinimo, tai spenelai nebuvo sutrukineja, o pacioj pradzioj, kaip pieno gamindavosi labai daug, tai truputi nusitraukdavau, kad krutys nebutu kietos ir ju neverztu. Ir dabar labai dziaugiosi maitindama savo mazaji, nes dabar nemokeciau lakstyti su buteliukais. nes per pieno krize teko viena kart duoti misinuko, tai ruosdama vis bijojau ar gerai paruosiu ar tinkamos temperaturos jis yra.
Is pradziu nebuvo lengava.Ne del skausmo ar pan,bet zuikis labai ilgai ir daznai valgydavo.Nuo 3 men.pradejau jausti zindymo malonuma.Dabar jis pas mus dickis(6men.)tai taip faina ziuret kaip jis valgydamas murkia...
Viena nebejauna pažįstama neseniai pasakė: "kai žiūriu, kaip dukra sūnelį maitina, tai net krūtyse pradeda dilgčiot ir ašaros iš laimės birt - nieko geresnio gyvenime turbūt nepatyriau už vaikų maitinimą..."
Mus KMUK gera sesutė nuo pat pradžių išmokino taisyklingai valgyti, tai jokių problemų nebuvo. Gal todėl tai nepakartojamos akimirkos, kai mažiukas valgo žiūrėdamas tau tiesiai į akis 
Maitinu jau beveik 8 menesius savo zuiki ir nezadu kol kas nutraukti maitinimo. Tokio artumo ir tokio stipraus mudvieju rysio manau maitinimas is buteliuko nesukurtu. Dabar jau valgydamas sunelis ne tik i akis ziuri, bet valgydamas nusisypso, abiem rankytem suima krutine. Man tai nuostabiausios akimirkos, kuriu tikrai truks nustojus maitinti:)
Tai ir patogumas ir malonumas.
Man tai maitinimas krūtim buvo pats didžiausias košmaras. Mano vaikinas gimė per anksti ir iskeliavo į inkubatorių. Turėjau nusitraukinėt pieną, bet nekaip sekės, nes krūtinė buvo tarsi akmeninė. Po kelių dienų jau vaikelis bandė traukt pienuką, bet nieko neišėjo, jis per silpnas, o krūtinė per kieta. Tai pradejau nutraukinėt pientraukiu, bet vistiek labai skaudėjo krūtis. Grįžus iš ligoninės po poros dienų man pakilo temperatūra, pradėjo vieną krūtį skaudėt ir isvažiavom į ligoninę. Taip ir vargau su pientraukiu. Vėliau kai krūtys šik tiek suminkštėjo daviau pačiam mažiui traukt, bet kadangi nemokėjo apžiot, tai taip nugraužė speneliu, kad net kraujas begdavo. Ir vėl vargau su pientraukiu. Taip kankinaus iki 3 mėn., paskui pieno sumažėjo, uzsirisau papukus ir košmaras baigės. Galiu pasakyt tik tiek, kad man maitinimas malonumo tikrai neteikė. 
Man pirmas mėnesis buvo košmaras, maitindavai tik per anpapius, nes nukramtė iki kraujų,tai nervindavo vis dėtis juos dar ne iš pirmo karto paimdavo,tai maitinimas trukdavo valandą, bet kai ūgtelėjo nuo 1mėn jau pati maitinu be jokių anpapių ir 
, tik nervina kai pradeda valgyt, iš kito papo pradeda pienas upeliu tekėt, tai įdėklus keičiu po beveik kiekvieno maitinimo, būna persisunkę. Naktį tai peršlampa ir viskas šlapia būna, o pienas saldus ir limpa, va kas tik nervina
, tik nervina kai pradeda valgyt, iš kito papo pradeda pienas upeliu tekėt, tai įdėklus keičiu po beveik kiekvieno maitinimo, būna persisunkę. Naktį tai peršlampa ir viskas šlapia būna, o pienas saldus ir limpa, va kas tik nervina
pirma maitinau 2 men,o antra tik savaite,net ir daktaru prieziura nepadejo,maze tiek nugrauze spenelius tai kol jie uzgijo tai ir pienas baigesi,nusipirkau brangu pientrauki,tik pradedu traukti ir kraujo srove is sasiuku,jokie tepalai nepadejo,o taip norejau ko ilgiau maitinti(spenelius nugrauze pace pirma dien,prie daktares akiu)
