Ar galima mane pagydyti nuo manęs pačios?

antibalta, nu negarbinga taip
as pvz i tave reaguoju priesiskai, kadangi kaip jau ir minejau, tu mane asmeniskai labai izeidei. kitu atveju net nebuciau jokios nuomones apie tavo rasinelius issakius.
o jeigu kitu reakcija į tavo rašinėlius būtų neigiama, tai tik todėl, kad jie ištikrųjų prasti.

Hobo: "tik nesuprantu prie ko cia kiti??? buk sazininga ir nesidangstyk kitais. suprantu, kad tau norisi rasyt apie tave ir sveikinu, kad tai darai, as ir pati tai darau, tik is to sh..knygos zinoma nesiruosiu leist o kitiems tokios mintys tikrai nepades. kiti gali tave isklausyti, suprasti, paguosti, atjausti, bet tokiu budu tikrai niekam nepadesi "

o aš ir nesiruošiu gelbėti pasaulio. jo nereikia nuo nieko gelbėti. man nereikia išklausymo, paguodos, atjautos... nesu pratusi prie tokių dalykų. Man gyventi gera. faktiškai kiekvienam, kuris bando pasakyti ką nors garsiai yra grėsmė būti apkaltintu tam tikru mėgavimųsi, noru pasidižiuoti ar pan. cinizmas taip pat yra ginklas. oi oi oi tik pagalvokit kokius dalykus aš turėjau išgyventi (taip?) koks be galo skaudus yra mano pasaulis (ar taip?) mano ašaros skaudžios kaip švinas (o gal taip?)

gyvenimas taikoje (pirmiausiai su savimi, savo jausmais ir emocijomis) yra pirmas žingsnis į šviesą

Papildyta:
gal gali įvardinti, kurie mano žodžiai įžeidė tave, Hobo, galbūt aš rasiu jiems paeisinimą.
Papildyta:



o aš ir nesakau, kad jie geri. bet juk dėl to aš nei kiek nesu mažiau žmogus nei esi tu

siandien visiskai atsitiktinai radau viena sena tema, kur pries pora metu lygiai tokiu pat pamokanciu tonu fantazavau tokius niekus kaip tu dabar. bet nepergyvenk. praeis. dabar paskaiciau, ka rasiau pries 2 metus ir pagalvojau: o, šventas naivume!!!
as kazkodel tada irgi isivaizdavau, kad labai gerai zinau kas yra sviesa ir kur ji randasi isaugau vėliau. ir tu turėtum isaugt, naturalus procesas. primeni man mane, kai buvau jaunesne.
Papildyta:
tai aišku, kad nesi blogas zmogus. tai buvo tik pastaba, del stai sio sakinio: "didžioji dalis reaguotų kaip hobo tik dėl to, kad saugo savo sužeistas širdis nuo nuoširdumo."
kuria as tau bandziau paaiskinti, kad jeigu mano reakcija i tave yra saliska, tai nereiskia kad ir visas pasaulis taip pat neteisingai reaguoja.

o izeide mane tavo pasisakymas pacioje pradzioje, kad tai ka parasei tebuvo tik literaturinis pabandymas. nesvarbu, kad veliau savo zodzius paneigei. taciau ta akimirka pasijauciau kaip su skuduru per veida gavus. as sergu depresija, todel mane tikrai skaudina slapti literaturiniai pabandymai, ypac kai ir as juose pries savo valia sudalyvauju. trumpiau pasakius, visa tai galima butu ivardinti vienu zodziu: isdure.

lenkiu savo žilą galvą prieš pačios patirtį, tačiau Viešpaties keliai nežinomi, gal man nebus lemta išgyti taip kaip lemta tamstai gal aš liksiu savo apgailėtinoje tamsoje taip niekada ir nesuvokį pasaulio tvarkos. Man iš tiesų susidarė įspūdis, kad filtras pro kurį į tave patenka informacija yra piktas. Jei aš suklydau - atsiprašau. Papasakok man apie tiesą. Prieš porą metų aš rašiau taip rašai pati dabar. Žinau kodėl taip buvo ir kodėl dabar viskas pasikeitė ir kad dar 1000 kartų viskas suksis ratu. Jūra banguota....

ai...

atsiprašau dėl savo literatūrinių pabandymų, jei reikia galiu atsiprašyti ir dėl to, kad iš vis čia pradėjau rašyti, nes tikrai liečiu ne vieną skaitantį už skaudžios vietos. Bet aš ne strutis ir galvos į smėlį nekišu. Pripažinimas yra vienas iš etapų vedančių į pasveikimą. Jei iskaudinau jus savo skausmu - atsiprasau. Aš keliauju savo keliu ir mūsų realybės čia susitiko labai atsitiktinai ir trumpam. O tokia reakcija yra simptomas. Aš reaguoju taip pat skaudžiai, tik per tiek metų kas dieną mokausti atleisti.
Papildyta:
kare kaip kare, o už kiekvieno žmogaus yra žmogus su savo jausmais...
Papildyta:
Pabaigai:


Ir dabar, ko gero veikiama vaistų, suvokių, kad mane galima mylėti. Kad manimi galima didžiuotis, kad tai ką pasiekiau nėra visai niekas, kad tai aš, kad kaskart į mane žiūrint ne visiems jums šlykštu. Ir kad tai aš nemačiau tavęs, o ne tu manęs. Čia aš nesugebėdama mylėti savęs, neprisileidau tavęs. Čia aš. Čia gyvena mano mylima draugė, mano depresija ir dėl to nebuvo tau vietos, va čia širdyje. Mano mylimoji gerai padirbėjo pavertusi mano tikėjimą netikėjimu, mano buvimą – nebuvimu, paslėpusi mane nuo savęs. Kad tai aš neturėdama pagrindo negalėjau suvokti, kad tu žiūri mane visai kitomis akimis, kad myli mano sukurtą ir išgyventą gyvenimą. ir tas suvokimas man toks naujas, kaip naujagimiui šviesa, kaip vaikui naujas žaislas. Toks naujas, kad nežinau ką su juo daryti. su žinojimu, tikėjimu, meile... Ir dabar kai gyvenimo negatyvas virsta pozityvu aš jaučiu. Aš ilgai buvau anti žmogus, antitikėjimas, antimeilė. Anti... toks buvo mano vardas. Ir aš žinau, kad ji buvo. Tai šventa patirtis. Ji ir tik ji leido man iš tikro suprasti jaunėlio žodžius: jau diena, mama, jau diena. Pažiūrėk.

Kaip artima ir suprantama

Gražiai rašai. Tikrai, žodžiai pagauna ir paliečia. Retas atvejis forume...

As buvau giliausiame dugne kazkada. Taip zemai, kad atrode, zemiau nebuna. Bet dabar vel esu gyvenime, esu laiminga savo seimoje. Prasau, tikekite, iseitis yra. Ir pusiausvyra galima atrasti. Ir laime, ir ramybe, nors gyvenimas ir banguotas.

Ačiū. Bet koks supratimas ir palaikyms tokiems kaip aš yra be galo svarbu.
O toliau buvo paprastai mečiau aš vaistus savavališkai po poros mėnesių vartojimo, susidėliojau savo taisykles ir gyvenau toliau. Kaip traukinys bėgiais, taip aš savo taisyklėmis. Buvo laikas, kai net rūkyti eidavau per jėgą. Žinojau, kad jei neisiu rūkyt tai jau niekur neisiu. O po kažkurio laiko pradėjau pamatyti patekančią saulę. O dar vėliau miegoti. Miegas yra dievo dovana.

O tai šiuo metu vartoji vaistus ar ne? Rašei, kad patenki į tuos du procentus, kurių vaistai neveikia, bet ar tikrai daug jų kombinacijų esi išbandžius, ar daug gydytojų esi pakeitus? Ar nebandei atsigulti į ligoninę, tada gydytojui nuolat stebint lengviau atitaikyti tinkamą vaistą?

jei skaitei nuo pradžių tai matei, kad čia sudėti du lakotarpiai - pripažinimo sau laikas ir toks šiek tiek terapinis rašymas. ir dabartis - atkrytis. Kas sukėlė gana audringą reakciją.
Negeriu vaistų. Mane labai išgąsdino jų poveikis. O dar labiau išgąsdino visiškas nepalaikymas mano aplinkoje ir atsitiktinai man paskirta specifinė gydytoja, kuri nerado laiko man nei minutės daugiau nei reikia užpildyti kompens. knygelę. Nepykstu. Manau einu teisinga linkme - esu žymiai ramesnė. Ir dėl pasaulinio mąsto bėdų neverkiu. Ir su veidrodžiu pamažu pradedu draugauti. Nelabai dar, bet vis tiek. Sugrįžo uoslė, kuri dingo kartu su tuo laikotarpiu, kur pradėjau rašyti.
Negalėjau atsigulti tik dėl to, kad būčiau netekusi visko - šeimos, darbo, namų, savigarbos, draugų, studijų. Negaliu pasakyti, kad dabar labai daug turiu, jei taip iš širdies. O tie du procentai tai buvo ne neveikiantys, o sukeliantys visus šalutinius poveikius kaip nurodyta anotacijoje. ko neužsimušiau važiuodama į darbą Iš mašinos neliko nieko
tikrai nesistengiu mėgautis savo situacija nieko nekeisdama - nesigydydama ar pan. tikiu, kad jei atkryčiai būna iki vidutinio sunkumo - galiu susitvarkyti pati.

O kokius tau paskyrė, jei ne paslaptis? Gal triciklius kokius, kad toks stiprus poveikis, gal nuo per didelės dozės pradėjo? Pati vartoju antidepresantus, bet vairavimui jie visai netrukdo , ir šiaip jokių pašalinių nejaučiu , o padėjo man jie labai, nes pas mane labai gilios depresijos epizodai buvo. Pašaliniai vaisto reiškiniai paprastai pasireiškia pirmas dvi savaites, po to turėtum nejausti, jei vis dar jauti, reik bandyti kitą vaistą ir taip tol kol randa tau tinkamą. Nes nevartodama vaistų rizikuoji, kad depresijų epizodai kartosis ir jie gilės, nes galima išeiti iš depresijos ir be vaistų, gali ir savaime ji praeiti, bet rizika, kad atsikartos, kai nevartoji antidepresantų, išauga milžiniškai.
Papildyta:


Artimiesiems reiktų duoti perskaityti kuo daugiau informacijos apie depresiją, kad reaguotų tinkamai. Jei skaito anglų kalba, yra internete net specialūs saitai būtent depresija sergančio artimiesiems, kaip jiems elgtis, kaip gyventi šalia sergančio, kad savo elgesiu dar labiau nepakenktų, o, atvirkščiai, padėtų greičiau sveikt.