Na ką rodos viesulas praūžė

Galiu pasakyti tik tiek, kad niekada nerašiau to ko nebuvo. Ir niekada nepamyniau jokių savo vertybių. Savo draugių neišdaviau ir neišduočiau, ir ačiū Dievui esu užsitarnavusi savo draugių pasitikėjimą veiksmais, o ne žodžiais.
Kas liečia tą žmogų, aš jį gerbiu ir tikrai nesileisiu į jokias provokacijas. Kas liečia naują jo draugę, aš jai nelindau ir nelysiu į akis kaip man lenda kai kurie žmonės

Beje, tai ji norėjo su manimi labai draugauti, o ne aš, berods rašiau

O kas liečia apskritai mane, taip, svajojau kol realybė nepabadė. Na pabadė, tapau stipresnė. Na ir ką? Ar kur nors kaltinau ką nors? Nieko dėl to nesirengiu nei kaltinti nei šmeižti. O jam tik esu dėkinga už tai ką jis man davė. Sakiau tai jau tūkstantį kartų. O tai ką duodi kažkokiam žmogui yra nepakartojama. Kitam niekada neatiduosi to paties. Taip kad nors ir yra žmonių kurie atėję į forumą labai nori pasiskelbti viešai rėkiant iš savo bokšto - tik aš ir jis žinome ką mes patyrėme, ką išgyvenome ir kaip viskas tuo pasibaigė. Taigi istorija priklauso dviems žmonėms. O čia aš pasidalinu tik savo pamąstymais. Ir deja pasidalinau ir jausmais, ko daugiau nebedarysiu

Taigi labai linkiu gyventi savo gyvenimą ir rūpintis savo širdies reikalais, o ne analizuoti kitus