sveikos supermylimiausios
prisedau sian prie kompo visa pikta, liudna ir dar visokia kitokia
bet kazkaip paskaiciu jusu foruma jauciuosi geriau.. Cia gal toks tikras lietuviskas bruozas suveike..

pasirodo, ne man vienai truskta meiles..
tai ar padesit man atgaut pasitikejima savimi?
nes jau nebezinau ka daryti... atrodo, kad esu normali, na gal tik megstu sakyti viska, ka galvoju.. o su tais vaikinais man iseina pabendrauti kuri laika, ir poto viskas nutruksta.. nesuprantu kodel.. ir dar, demesio gaunu lyg ir nemazai, bet tarp tu kalbinanciu nera normaliu,.. nu tikrai.. nes nepatinka man tokie, kurie galvoja, kad jiem uztenka grazios masinos ir pinigeliu... tikrai jau ne...
ir daznai kyla klausimas, tai kur rasti tuos normalius? kur vilniuj yra vieta, kur renkasi normalus zmones????? dirbu mazam kolektyve, kur neateina labai jau daug nauju zmoniu (isskyrus pastininkus

), i namus nepasibels, o sporte vien tik vede arba jau uzimti.. ai, arba seniai (na, pagal mano amziu, tokius laikau, kam virs 40). labai ilgai man nieko nereikejo, man uztekdavo gauti demesio is man patinkancio vaikino ir poto pati nebebendraudavau su juo.. tai dabar matyt atsiduriau kitoj barikados pusej.. bet man reikia kazko salia, kad mane kas nors paguostu, kad kartu su manim pasidizaugti..
jau ne nebezinau, kaip sulaukti tos meiles??? zinau, kad ji ateina, kai nelauki, bet ... as jau pavargau buti viena...
na, truputuka issipasakojau, pasidare dar lengviau, einu vykdyti jusu 12 punkto.
iKi rytojau