Turėjau bendradarbę.Gimė jai anūkėlis.pasiėmė 2 savaites atostogų ir uoliai prižiūrėjo vaikelį ir dieną ir naktį.kad marti po gimdymo pailsėtų.Logikos yra,nieko čia tokio.Bet baigėsi atostogos,prasidėjo darbas.Per abi išeigines anūkas atvežamas pas močiutę,marčiai reikalingas poilsis ,paskui ir naktim palieka,marčiai labai skaudėt galvą pradėjo.Vaikas nemiega,nori mamos,bendradarbė bamba,neišsimiega,visos išeiginės ir atostogos tik su anūku,jaunimas labai pavargęs .Sakom pasakyk,sūnui,kad taip nedarytų,sako bijau su marčia pyktis,paskui senatvėj nežiūrės va taip ir užsikraunam sau ant pečių prievolę padėt vaikams.Čia niekam netaikiau,tik aprašiau pavyzdį iš savo aplinkos.
Neskaičiau visos temos, tai atleiskit, jei kartosiuos. bet man kilo klausimas: O jūs neturite ko, laiko ar mašinos, kad negalite patys su anūkėle nuvažiuoti pas močiutę, jei jau jų bendravmas toks svarbus atrodo?
Gal ta močiutė mato, ar bent jau iš patirties žino, kad grūsdamasi pas šeimą su mažu vaiku į svečius gali labai nepataikyti. Juk čia maitinimai, čia, migdymai, čia pasivaikščiojimai lauke, vizitai pas gydytojus, galų gale draugų vizitai pas jus... Gal ji laukia (ar labai laukė, buvo prisipirkusi kalną dovanų) pakvietimo į svečius (ne tai kad kokio oficialaus, tiesiog šilto), susitarimo, kokiu laiku tai būsų patogiau?..
Man panašiai buvo su drauge. Ji pagimdė leliuką (aš pati jau turėjau kiek paaugintus vaikus, tai ji manęs visokių konsultacijų nėštumo metu prašydavo, jau gimdant dar man skambino, vis kas ir kaip pasakojo, klausė, raminau, padėjau, kuo galėjau, labai laukiau to vaikučio) ir dingo. Aš ir taip ir kitaip, ir užuominų ,,noriu pamatyti", ,,norėsiu į svečius", ir tiesaus teksto ,,kada jau svečius priiminėsit?", ,,gal galėčiau kada užbėgt". Atsakymai ,,jo, galbūt kada...", ,,taip taip, kada nors, bet dabar..." ir panašūs tęsėsi ne vieną mėnesį. Vaikas sveikas, mama - irgi, jokių depresijų, bėdų su artimaisiais; nusispjoviau, nebesisiūliau. Vaikiuką pirmą kartą pamačiau, kai jam buvo ketvirtas mėnuo. Gatvėje, vežime. Paskui ilgainiui mūsų bendravimas lyg kažkiek atsigavo ir, nors nuoskaudų ar kažkokio te durno pavydo nei viena pusė, kiek žinau, nejutom, bet santykiai išskydo ir vėliau nutrūko galutinai... Tam padėjo ir daugybė kitų priežasčių, nebesusijusių su vaiku.
Neskaičiau visos temos, tai atleiskit, jei kartosiuos.
bet man kilo klausimas:
O jūs neturite ko, laiko ar mašinos, kad negalite patys su anūkėle nuvažiuoti pas močiutę, jei jau jų bendravmas toks svarbus atrodo?
Gal ta močiutė mato, ar bent jau iš patirties žino, kad grūsdamasi pas šeimą su mažu vaiku į svečius gali labai nepataikyti. Juk čia maitinimai, čia, migdymai, čia pasivaikščiojimai lauke, vizitai pas gydytojus, galų gale draugų vizitai pas jus... Gal ji laukia (ar labai laukė, buvo prisipirkusi kalną dovanų) pakvietimo į svečius (ne tai kad kokio oficialaus, tiesiog šilto), susitarimo, kokiu laiku tai būsų patogiau?..
Visi suauge zmones esam, dar cia vienas kitu uzgaidas tenkinti pradesim Oj, madam, gal teiksites atvykti Nusispjaut-nenori, nereikia. Kvieti, lauzosi, tai dar pas ja vaziuot
Visi suauge zmones esam, dar cia vienas kitu uzgaidas tenkinti pradesim Oj, madam, gal teiksites atvykti Nusispjaut-nenori, nereikia. Kvieti, lauzosi, tai dar pas ja vaziuot
Zinai, jei pastoviai reik nusileist vienai pusei, tai yra neteisinga. Mociute irgi galetu paprasciau elgtis. As tikrai pora kartu pakvietus ir viena karta nuvaziavus nusispjauciau. Lazda turi du galus, ateis laikas - nores, bet bus per velu. Tikrai nenumirciau nuo to, kad asaba neatvaziuoja
Vaikų auginimas ir auklėjimas yra tėvų pareiga,o seneliai turi tik džiaugtis anūkais.
Vieni seneliai dar dirba ir neturi labai laiko,kiti seneliai sveikatos neturi prižiūrėti bamblius,o kas dėl skambinimo tai patys skambinkit tėvams jie tikrai pasidomės anūkais.
Laba diena, gal paklauskit kaip jusu anukai gyvena? Ai, jo, tai kaip ten tie anukai gyvena? Aciu gerai. ACIU KAD PAKLAUSET, PO MENESIO VEL PASKAMBINSIU, KAD PAKLAUSTUMET
Issigimimas kazkoks
Laba diena, gal paklauskit kaip jusu anukai gyvena? Ai, jo, tai kaip ten tie anukai gyvena? Aciu gerai. ACIU KAD PAKLAUSET, PO MENESIO VEL PASKAMBINSIU, KAD PAKLAUSTUMET
Issigimimas kazkoks
Savo kelyje galim sutikti daug neadekvačių žmonių. Labai linkiu nesigadinti nuotaikos dėl to - tiesiog prisiminkit, kad tuos žmones tokiais pavertė aplinkybės, kurių jie nenugalėjo: alkoholis, narkotikai, stresas, nelaiminga santuoka, nekenčiamas darbas trisdešimt metų, ir t.t.
Na as zinau viena, kad pirma ir svarbiausia su savo vaiku seimomis negyvensiu. Antra tikrai vaiku per iseigines, vaiku atostogas neziuresiu. Manau pagimdei tai paemei atsakomybe uz ta gyvybe I svecius atvaziuosiu, su sventemis sveikinsiu, bet ne daugiau
Что на обед? - Ничего. - Вчера тоже было ничего. - Приготовила на два дня.
Na, buna tokiu mociuciu, kuroms tie anukai idomus tik tiek, kad jie yra. Bet cia jau nieko nepadarysi. Zinau ir as tokiu mociuciu. Na, kiek pazistu, tai galeciua konstatuoti , kad tai moteru ktegorija, kurios mano, jog jos savus vaikus uzaugino ir turi teise i savo gyvenima. Is dalies tai gal ir pagirtina, na, bet kadangi vaikystes savo negaliu isivaizduoti be bendravimo su mociute, tai kartais salti mociuciu ir anuko santykiai, mane ir stebina ir graudina. Nesmerkiu, zmogaus noro ir poreikio pagyventi sau ir del saves, manau tai normalu, bet manau, jog kiekvienas vaikas turi teise zinoti, kokia yra tikra mociute
,paskui ir naktim palieka,marčiai labai skaudėt galvą pradėjo.Vaikas nemiega,nori mamos,bendradarbė bamba,neišsimiega,visos išeiginės ir atostogos tik su anūku,jaunimas labai pavargęs 
va taip ir užsikraunam sau ant pečių prievolę padėt vaikams.Čia niekam netaikiau,tik aprašiau pavyzdį iš savo aplinkos.
Oj, madam, gal teiksites atvykti 
Laba diena, gal paklauskit kaip jusu anukai gyvena? Ai, jo, tai kaip ten tie anukai gyvena? Aciu gerai. ACIU KAD PAKLAUSET, PO MENESIO VEL PASKAMBINSIU, KAD PAKLAUSTUMET 
I svecius atvaziuosiu, su sventemis sveikinsiu, bet ne daugiau 
