Jei močiutei nerūpi anūkas(ė)?

Tikrai ne visi seneliai domisi anūkais. Mano anyta, nors gyvena per kelis nuo mūsų-sutinka pasimatyti su anūkais tik per didžiasias šventes-2-3 kartus metuose

prunskiene taip tu beveik pataikei i desimtuka,ji turi problemu,bet tos problemos mums zinomos,nes tie reti atvejai kai vis tik susiskambinam ji nepraleidzia progos tik ir kalbeti apie savo problemas, o uzimtumas jos visada toks kad ji kazka remontuojas,isvaziuoja,su kazkuo susitinka.Bet as to negaliu suprasti(kad ir problemos)ju juk turi visi ir visada taip buvo ir bus,tai ne priezastis nebendrauti,galima taip ir iki gyvenimelio galo kuistis savo ir tik savo problemose nematant kitu zmoniu.Ir zinant jos buda as tikrai manau,kad i senatve ji prisimins ir anuke ir sunu,bet klausimas ar nebus per velai?Lazda juk turi du galus.
Kartais mane tikrai apima nelabai geros mintys apie ja,pyktis,bet paskui susimastau,kad kiekvienas musu sutiktas gyvenime zmogus nepraeina be pedsaku,gal mano anyta (ir kitu cia rasiusiu panasios situacijos)yra pamoka,kad ateity pati sitaip nesielgciau su savo vaikais?

o mano pacios nuosava mama irgi nalanko savo anuko. suneliui 4,5 men, bet mano mama mate ji tik 2 kartus - pirma karta ligonineje, kai pagimdziau, antra karta, kai mano sesuo ja atsitempe. kai paskambina, tai sako, kad labai pasiilgo, nori pamatyt ir pan., o apsisukusi sneka, kad mes jos nesikvieciam. tai jai kaip kokiai karalienei gal dar pakvietima issiusti? o kiek kartu ir kviesdavom, pazada atvaziuot, bet neatvaziuoja, tai dabar isvis nusispjovem. tarkim, vyro mamai pakvietimu nereikia - nuo pat pirmu dienu nekviesta atvaziuoja ir labai mum padeda.

Mano mylima anyta savo anuka mate turbut per metus du kartus dabar mano sunui jau beveik 1metukai ir 6menesiai tai anyta ji mate tik tris kartelius vat kokia saunia turiu anyta jai anuko nereikia ir as per prievarta nekisu nes manau jei nenori nereikia juk jei rupi ji pati.Turiu slyksciai bjauria anyta kuri tik sunui skambine kada beda ir niekada niekada nepasidomes kaip jos vienintelis anukas.

o as zinau tokia dar tiesa, kai jos pamato anukus, sugalvoja kad jie ne nuo sunaus, o nuo ko kito, tada ir prasideda pasaka be galo

Golden_angel nereikia močiutei anūkės, nesuk ir tu dėl to galvos.
Na ir mano vaiko anyta nematė jau gal 3 metus, nei skambino, nei klausė, nei su Kalėdom sveikino... Ir nieko Yra daugybė kitų žmonių kurie labai džiaugiasi bendravimu su mano vaiku

O aš pasiūlyčiau du variantus. Pirmas: atvažiuoti pas ją pusdieniui visa šeima , susiorganizuoti pietus, pasedėti, paplepėti. Tegu pabendrauja su savo anūkėle. Gal netgi ne vieną kartą taip ją aplankyti. Žiūrėk ir išsikalbėtų apie tikras nebendravimo priežastis. Antras: gal ji bijo vaiko? Tai močiučių baimė - suvokti, kad jos jau yra močiutės. Bet per baimes reikia perlipti patiem. Todėl siūlyčiau palikti anūkėlę pusdieniui ar klelioms valandos pas ją. Svarbiausia - per daug nederinant, neleist jai susirast krūvos priežasčių.
Pabandyk, gal pavyks?

labas vakaras visoms mamytems,kazkaip zinokit ramiau pasidare man,nes tikrai isbandziau jusu pasiulymus(pradedant nuo pakvietimo-neturi laiko,patys siulemes-turejo isvaziuoti,iki priverciau vyra nuvaziuoti pas ja ir pasisneketi-nieko,viskas gerai atvaziuos kai gales),na ka susidariau tikrai tvirta nuomone,kad jai nelabai reikia nei anukes,nei musu bendravimo(turi svarbesniu reikalu),tai tikrai nesuksiu sau galvos del jos,nenori- nereikia,nores,gali buti velu(kiekvienas veiksmas turi atoveiksmi).Tai va,o ir su vyru kazkaip bene pirma karta be priekaistu ir piktumu isisnekejom sia tema,jauciuosi gerai,ir jam palengvejo(anksciau venge tokio pobudzio temu,nenorejo pripazinti to,kas yra).Aciu jums visoms uz pasisakymus,patarimus.Matau,kad mano situacija nera tokia jau reta,o palyginus su kitomis dar ir visai pakenciama(pasiskaiciau skyreli ir apie anytas )



O gal noretumet ispletoti ir toliau sia tema,apie mociutes?Pavyzdziui ka jus pacios ir jusu brangieji prisimenate apie bendravima su savo mociutemis?Koki pedsaka jos paliko jusu gyvenime?Ar suaugusios daznai jas prisimenate,lankote?

Va pas mus irgi taip!Musu berniukas reikalingas tik mano mamai,o vyro tevams nei kiek.Mato keleta sykiu metuose,tik kai mes pas juos nuvaziuojam.Bet uosviams musu vaikas nepatinka, visalaik sako,kad vaikas neisaukletas(pagal juos isauklejimas-tai,kad vaikas visa diena turi prasedet prie stalo sudejes rankeles),uzduoda retorinius klausimus"Kas is jo isaugs?"ir t.t.Vaikui dar tik3m.,bet kai buvo ir 1,5m.jau prognozavo,kad is jo nieko gero nebus.O juokingiausia kaip anyta gina savo sunu nuo anukelio(mat 30m.sunu tebelaiko kudikiu),veja lauk,kad nelistu prie jo(mat mano,kad sunus visa demesi turi skirti motulei,o savam vaikui-ne truputelio),vienasyk net uzreke ant 2,5m.anukelio:"Neliesk mano vaiko!".Tai mazis pasimete nerealiai,eme dairytis kur cia tas vaikas .Kad ir kaip butu juokinga,bet man yra skaudu.
O vyras tai sirdimi eina uz tevus,nors kai ju nemato-tai atseit mane su vaiku palaiko.O kai tik apsilankom pas jo tevus-tuoj tevai ji uzsidaro kurnors(kad as negirdeciau)ir nezinia ko prisneka.Po to vyras keleta menesiu buna bjaurus musu atzvilgiu.Nu durdomas kazkoks!
Beje jie turi dar 2anukus,gyvenancius tame paciame mieste.Tai senelis vyresneli nerealiai myli,jo broliuka irgi,nors demesio tiek neskiria kiek pirmajam.O mociute-tai kaip cia pasakius,labai jau saldziai su jais bendrauja,bet toks jausmas,kad tik parodyt,kad jie pranasesni.Na,bet gal klystu,nes nesu maciusi kaip ji su jais bendrauja kai nera musu.
Tai zinot,man tokio prievartinio bendravimo tikrai nereikia.Vaikas pries metus net klausdavo kodel bobute ant keliu sodinasi pusbrolius,o jo ne.Bet dabar jau turbut apsiprato.Teisybe,kad per prievarta mielas nebusi.

O as pati vaikystej -tai buvau seneliu(mamos tevu)numyletine,jie mane augino,gaila mociute anksti mire(kai man buvo 7m.),o pas seneli leisdavau vasaras,jis man buvo kaip tevas,nes savo tecio netekau kai man buvo 2m.Taigi sie seneliai labai mylejo mane,o kitus(sunu)anukus gal ir mylejo,bet jie retai atvaziuodavo,tai artimi nebuvo.
O savo tecio tevus matydavau retai,gal koki 5-7kartus pas juos esu viesejusi.Jie turejo daug anuku,kai nuvaziuodavau-jausdavau vienoda demesi visiems anukams.Turejo ir jie savo mylimiausius anukus,kuriuos uzaugino,bet man nuo to sirdele tikrai neskaudejo.Tai tikiuosi,kad ir mano vaikui sirdele neskaudes kai matys,kad kiti anukai yra labiau mylimi.Nes seneliai kai nuvaziuojam,visada visiems3anukams duoda po toki pat saldaini ar maza zaisliuka.Gerbiu juos bent uztai.Pagalvojus,kad jei dar musu vaikui neduotu(o esu maciusi ir tokiu dalyku seneliu-anuku santykiuose)-tai butu visiskas absurdas!
Siaip tai is pradziu labai pergyvenau del tokiu santykiu,bet po truputi stengiuosi nebekreipti demesio.Ne su anyta gyvenu,tai ne pagal jos dudele ir soku,o tai jau blogai!(anytos poziuriu ).Mano situacijoj-tai manau,kad jei anyta megtu mane-tai megtu ir mano vaika.Zinau,kad jai blogai jau vien tai,kad vaikas paveldejo mano melynas akis,o ne ju gimines-rudas!O vat ju pirmas anukas-tip top ju gimine.Kai pirmasyk uosviai atvaziavo aplankyt musu vaikelio,tai abu pasnibzdom lygino ji su savo pirmu anuku,tada dar rado panasumu ,o akys sake dar paruduos,bet,deja,dar neparudavo.
Taigi yra labai keistu zmoniu siam pasauly.Visi mes keistuoliai kitu zmoniu akimis,bet kai kuriu zmoniu keistumas-pritrenkiantis .

Mano uošviai šiaip geri žmonės, kai reikia visada padės, bet anūkiukas jiems gerai tik tada kai mes nuvežam, patys pas mus niekada neužsuka, nors ir būna mieste. Jiems pas mus ateiti niekada nėra laiko, net į vaiko gimtadienį nesuranda kada atvažiuoti. Skaudu matyti tokią situaciją, vienas žmogus pasakė, kad anūką tikriausiai prisimins tada, kai reikės kaime darbus nudirbti

Mano uosvei seip gal ir nieko zmonys,bet su mano vaikais tai bendravimo jokio .Kai gime dukrele dar kartais ateidavo,aplankydavo,mes gyvenam viename mieste.Bet kai po metu pasigimde vyro sesuo tai mus visai pamirso,tik paskambino ir pasake <<<tai va mes irgi mergaite turim>>>As supratau ir perdaug nelindau,reiske nenori kad taip kalba.Dukra jos net nepripazino kaip mociutes sakydavo ,ar pas mildos mociute vaziuojam<<<Milda kitos anukes vardas>>>.Sunui 1met,bet as matau,kad ir jis nenori eiti pas juos,kai pamato tai net verkti ima .Gal vaikai jauce,ta saltuma,nes kai nuvaziuojam pas mano tevus,tai vaikai jiem nuo keliu nenulipa .Mazasis net mama uzmirsta mato tik seneli .Atrodo kai geriausi draugai .Tada as galiu atsipusti,nes jis yra mamyciukas

Noanoa nu tavo uošviai tai tikrai pagerinti jei taip Tikrai jau keistumėlis tų žmonių Aš pavyzdžiui nu neįsivaizduoju kas turėtu mano gyvenime tokio vykti,ką aš turėčiau taip veikti,kad nu nerasčiau laiko aplankyti vaikų(visų pirma tai bent sūnaus,jei jau anūkas ar anūkė ne prie širdies)