labas mamytės

norėčiau su jumis pasikalbėti apie tai kaip elgtis kai močiutė(vyro mama)nelanko,nesidomi,savo anuku(e).Paklausti Jūsų nuomonės ir patarimų.Situacija tokia,kad iki vaikučio gimimo,mano anyta buvo (kaip čia išsireškus geriau),labai aktyvi,susidomėjusi ir rūpestinga mūsų atžvilgiu.Lankydavo,skambindavo na bendraudavom mes.(man asmeniškai tai ji kaip žmogus labai savotiška,per daug kalba apie save,visada susikoncentravus ties savo problemom ir t.t. ir pan.)bet ne tame esmė ką aš apie ją manau,su ja visada elgiausi ir kalbėjau mandagiai iš pagarbos vyrui,ir jai, nes šiaip ji nėra blogas žmogus.Kad būtumėt mačiusios kaip ji laukė gimstant vaikučio (anūkės),meldės už mano sveikatą,važiavo į šventas vietas uždegti žvakutės,kad tik gimdymas praeitų sklandžiai(nes mano kraujo grupė minusinė),bučiavo pilvą ir t.t. Ir kažkas pasikeitė kai gimė mergytė,buvo atvažiavus kelis kartus aplankyti,paskambindavo pradzioj pasiteirauti kaip mažutė,o dabar iš vis tyla,jau puse metu nesirodo,nors gyvena tam pačiam mieste,turi mašina.Kartais paskambinus pasako,kad labai pasiilgo,pabučiuokit nuo manęs ir viskas.Niekada nėra pasisiųlius pažiurėti,kad mes pailsėtumėm,niekada ir neprašėm,nes ji visada užsiėmus,neturi laiko,bet juk tai juokinga(prieš tai viskas buvo taip pat ir laiko buvo).Klausiau vyro,gal ka paskė ar padarė,gal pyksta,bet ji teigia kad viskas gerai,neturi ji laiko.Kažko aš čia nesuprantu.Gal ir jums buvo kažkas panašaus?Nes matau,kad vyrui skaudu,kad jo mama taip elgiasi.ačiū visoms
cia ne anyta o dievo dovana, kad tai musiske taip retai noretu su mumis bendrauti