Gimdymo skausmai.

kazkur skaičiau, kad išssiskiria tam tikros medžiagos, kurios blokuoja prisiminimus. Ir jei gerai viskas ten suveikia, moteris ir turi neprisiminti too stipraus skausmo

reikia ruoštis blogiausiam, bet tikėtis geriausio? man visada padeda.nežinau kodėl visos moterys tai vadina skausmu , man tai maudimas.man skauda kai įsipjauni , įsiduri, o koks skausmas kai pirštus tarp durų įkiši o kai gimdžiau tai buvo tikrai ne skausmas gimdyti reikia ruoštis kaip egzaminui, tiek teoriškai, tiek praktiškai.daug skaityti domėtis, daryti spec, pratimus, kad gimdyt lengviau būtų ir neplyštai laikykitės moterys juk visos pagimdė ir jūs pagimdysit vienom bus lengviau kitom sunkiau, bet visos būsit po to laimingos

Skaudėjo gimdant pirmą kartą, bet tik pagimdžiau, kaip kad sakot, viskas užsiblokavo, pamačiau savo mergytę ir pasakiau, noriu dar vieno vaikiuko... Gimdant antrą kankinaus kelias valandas, kol nusprendžiau, kad gal geriau epidūrinis ir aplamai galvojau, kurių velnių aš dar vieno vaikučio norėjau... Pagimdžiau ir vėl pamiršau ką kalbėjau, tik mačiau gražias dukrytes akeles...

dabar reikia galvot apie trečią

SKaudeti paskaudejo bet gimdziau su nuskausminamaisiais tai viskas puiku Pats jau vaikelio gimdymas- stumimas visiskai neskaudejo O kai vaikelis jau gime kita diena net nebeprisiminiau saremiu skausmu

Gimdziau be nuskausminamuju. Ir iki kokiu 8-9 cm tai visai nieko, tai tikrai ne skausmas. Tik negalejau gulet, nei sedet (tada tai skauda), visada turejau judet. Va kai nuleido vandenis ir pastate skatinamuosius, tai jau ir paskatino... beto, nebeleido vaiksciot, juk rankoj lasine. Bet akusere pamokino iskvepuoti. Tada irgi istveriama, nors jau skaudejo Nuo kvepavimo visa gerkle, turbut ir plauciai isdziuve, nei laso seiles.
O stumimo stadijoj tikrai neskauda. Tik tas senovinis gimdymo stalas... gulimoj padety ir dar po subine pakiso toki voleli. Zodziu subine aukstyn... va ta poza tai yra kosmaras!!
O kirpimo tai nera ko bijoti - kaip gerai isipjovus. Del to tikrai neverta prasytis CP. Gryzus is ligonines gal dar kelias dienas buvo nepatogumu, bet greit uzsimirso.
Dabar antras ant nosies Ir tai ko pasimokiau, tai kad aptarti su gyd. savo lukescius. Pavyzdziui gimdymo pozos, kad tikrai padetu vaikeli ant krutines (kai gimdziau pirma, galvojau, kad tai padaro pagal nutylejima visada. Deja, man nepadejo iskart, o tik veliau jau suvystyta, pasverta ir pan.)
Sekmes visoms ir nereikia isibaiminti, neverta. Kaip kazkas rase, visos busim laimingos po gimdymo, nes turesim savo angelelius. To ir linkiu

Mano lygiai tokia pati patirtis stumimo metu buvau taip susikoncentravusi i darba, kad tikrai neskaudejo, jei pries tai rekiau is skausmo (saremiu metu labai skatino, be epiduro), tai stumimo metu net necyptelejau ir greit isstumiau - vaikelis ant krutines jau gulejo po 10-15 min

Man skaudėjo taip, kad net vienu metu pradėjau rėkti..O stūmimo metu tai jau tikarai neskauda taip..

idea fix, bet jei tu kamuojies su skaudziom menesinem, tai supranti, kad tas ju skausmas, ar kaip lincikasster rase, yra visiskai kitoks, nei tavo isvardintu dalyku. Jie visi tokie duriantys, aitrus, pavadinciau 'atviri' ar 'zaizdiniai'. O gimdymo skausmas, kaip ir menesiniu-labai stiprus vidinis maudimas. Manyciau, nuo kokiu 5-6cm saremiu skausmai pralenke paauglystej patirtus menesiniu, bet tik piko metu. Saremis trunka pradzioj apie 30s, tada kuo toliau, tuo ilgeja ir kol visai atsiveria patampa apie 1min ilgio. Tai kol buna 30-45s ilgio, pats pikas tetrunka 5-10s. Iki tol begejasi, stipreja, tada buna pikas, o tada atslugsta. Ateina minute kita, kai nieko neskauda visai ir vel uzeina banga-saremis. Man labai padejo MB skaiciavimas. As jam sakydavau 'jau' ir jis stebedavo laikrodi, ir sakydavo '5s, 10s, 15s...' tai kai budavo 20-30s, o veliau jau 20-40s tarpas sukaupdavau visas jegas ir zinodavau, kad tuoj atslugs. Per menesines jokiu atoslugiu ir pertrauku nera, taigi tas maudimas, nors ir ne toks smarkus kaip stipraus saremio piko metu, yra vedantis is proto. Be to, saremius kai kenti, zinai, kad kazkada baigsis, kad bus rezultatas. Per menesines viskas taip beviltiska man atrodydavo. Nuo mazdaug 6cm gavau kvepuoti duju-skausma ir toliau jutau, tik kazkaip nuo jo atsiribodavau, nes reikdavo kvepuot. Ir tik ties 9cm jau sakiau, kad viskas, gana, nebegaliu, bet cia labai prisidejo nuovargis, nes mano gimdymas buvo ypatingai ilgas. Stumimas buvo daug malonesnis-jokiu skausmu nepamenu. Zinau, kad ateidavo saremis, bet joks skausmas neistrigo, viska nukreipdavau 'zemyn'. Gimdziau atsitupus, tai visa ta poza naturaliai labai primine kakojima ir man is karto pavyko taisyklingai stumti. Jokio deginimo tarpvietej nejutau, dukra uzgime visa is karto, nebuvo taip, kad galvyte, tada kito saremio metu petukai. Plysau, bet nejutau visai nieko. Siuvo, nieko nejutau. Pirma diena siek tiek skaudejo. Bet as, sm prisiskaicius, sysiojau pirmasyk duse, nukreipus svelnia srove, kad slapimas negrauztu. Ir dar kelis kartus taip, veliau nebereikejo, nieko nebeskaudejo. Gimdziau be epiduro ir be skatinamuju-tikrai istveriama. Man daug baisesnis skausmo prisiminimas islikes, kai su masinos durelem nusidauziau pirstus. Va tada tai tikrai alpau is skausmo.

su biti atskrend visiškai sutinku.
ir mažiau norėkit tų skatinamųjų, nes jie greitina procesą ir didina skausmą

Stumimas man taip pat buvo visiskai neskausmingas galima sakyti net nepajutau kaip vaikelis islindo o jis islindo taip pat per koki 10-15min

Vat, būna ir taip, aš irgi jaučiausi ištižėle, nes anot gydytojų "koks čia skausmas", kaklelis tik iki 2,5 teatsivėrė iki cezario išvis, o aš jau nei kalbėti nei rėkti jėgų neturėjau, tik mirt norėjosi, nieko daugiau. Vyras irgi sake kad visai nesaukiau, bet pamenu kad keikiausi, žiauriai keikiausi. Visaip stengiausi atsipalaiduot, bet skausmo metu įsitempdavo visi raumenis, skaudėdavo viską viską.Atsimenu kai pasakė kad darys cezarį (po1,5paros) - man atrodė kad geriau nieko negali būti, kai suleido epidūrą buvo taip gera, nemoku žodžiais apsakyt. Po cezario niekaip negalėjau nusiramint, nustot verkti, kelias val blioviau, vyras irgi verkė.
Bet : vaikas atperka viską. Praėjo kelios savaitės o aš pradėjau vėl svaigti kaip noriu visos krūvos vaikučių, kaip aš kitąsyk viską iškentėsiu (cezarį man darė del vaiko pridusimo apsisukus virkštele), nusiteiksiu iš naujo ir tt. Dabar laukiuosi vėl, tarp gimdymų bus tik poros metų skirtumas.Ir vėl aš pilna vilčių kaip ir pirmą kartą ir vėl gimdysiu nesitarusi, nežinau gal esu kvaila, net tikiuosi pagimdyt be nuskausminimo. Žinau kad šansai menki, nes dar turiu "akmeninį kaklelį", randą gimdoj. Bet ką noriu tuom pasakyti būsimos mamos, kad ir kas būtų, viskas praeis. Jums už viską bus "sumokėta"