Bet juk visu gimdymai skirtingi buna, man atvirksciai iki kokiu 7-8cm saremiai buvo pakenciami tikrai, poto kai vandenis nuleido siektiek pasiraiciau jau, bet neuzilgo jau stumti reikejo, dar keliasdesimt minuciu stumiau ir gime vaikiukas
As viska buvau isivaizdavusi tikrai blogiau nei buvo istiesu ir nors tikrai maniau jog esu skausmui nepakanti ir pati labai bijojau gimdymo jei reiketu eiciau gimdyti dabar pat del vaikiuko
Man skausmingiausia dalis buvo stumimas
QUOTE(mazasvelniukas @ 2011 05 04, 16:11)
abu vaikus pagimdziau su epiduru, apie joki rizikos faktoriu gyd ne neuzsimine... gal placiau galetum?
kai man reikėjo ir aš dariausi epidūrą, bet nelabai buvo ką ir pasirinkti. O dėl rizikos tai nenoriu tikėti, kad daktarai nieko neužsiminė, mažiausia ką tai liepė pasirašyti popierių, kad sutinku su visomis pasekmėmis. Kad ir kaip gerai epidūrą bedarytu visgi tai yra dūris į labai jautrią vietą kur pažeisti galimybės yra labai didelės, o pasekmės gali būti įvairios. Bet čia mažiausia bėda. Šnekėjau nesenai su daktare kuri pasakojo apie šių laikų pavojus darant epidūrą. Vienas iš jų ligoninių priverstinis taupumas kuomet perkant reikalingą įranga pagrindinis kriterijus yra kaina. Jau yra keletas žinomu atveju kai nekokybiški kateteriai tiesiog lužta ir lieka gimdyvės nugaroje. O ar tai pavojinga ne man spręsti aišku.
Ir va dar atradau tokį tyrima apie nuskausminamųjų poveiki gimdyvei ir jos mažyliui. gal kam bus idomu:
http://www.vitaelite...le/view/199/198
QUOTE(zhiu @ 2011 05 05, 10:09)
Bet juk visu gimdymai skirtingi buna, man atvirksciai iki kokiu 7-8cm saremiai buvo pakenciami tikrai, poto kai vandenis nuleido siektiek pasiraiciau jau, bet neuzilgo jau stumti reikejo, dar keliasdesimt minuciu stumiau ir gime vaikiukas
As viska buvau isivaizdavusi tikrai blogiau nei buvo istiesu ir nors tikrai maniau jog esu skausmui nepakanti ir pati labai bijojau gimdymo jei reiketu eiciau gimdyti dabar pat del vaikiuko
Man skausmingiausia dalis buvo stumimas
Mano tokie patys prisiminimai, tiksliau, kad mirciau is skausmo - tikrai nebuvo. Viskas vyko pakankamai lengvai ir greitai. Manau, kad kiekvienas gimdymas yra skirtingas, o ir gimdyves skirtingos
QUOTE(smiler @ 2011 05 05, 12:00)
Mano tokie patys prisiminimai, tiksliau, kad mirciau is skausmo - tikrai nebuvo. Viskas vyko pakankamai lengvai ir greitai. Manau, kad kiekvienas gimdymas yra skirtingas, o ir gimdyves skirtingos
Tiesa, po gimdymo mane papiktino tai, kad daugelis mano draugiu ir pazystumu nuteikinejo, kad tai bus beprotiskas skausmas, kuris truks geriausiu atveju apie 12-16val. Man viskas nuo saremiu pradzios iki gimimo uztruko tik 7val., o skausmai buvo eiliniai, net ir pavalgiau ligonineje, nes is namu islekiau nepusryciavusi 
Cia jau visiem skirtingai gi. Ir manau geriau galvoti, kad bus blogiau ir viskas gaunasi be priekaistu, nei, kad atvirskciai.
QUOTE(idea fix @ 2011 01 27, 14:36)
Man tas pats... sienom laipiojau nuo skausmo.
Kazhin kaip su gimdymu bus?
Man vis rupi klausimas "ar pakeliamas tas skausmas gimdant naturaliai, be jokiu skatinimu ir siaip gydytoju kishimosi"? Na jei skausmo skale nuo 1 iki 10, sakykim "1" tai kai krauja ima, "3" - kai bite ikanda o "7" kai griuni su rieduciais ant asfalto ir oda ant asfalto palieki, tai gimdymas tai "10" ar zhemiau?
Kazhin kaip su gimdymu bus?
Man vis rupi klausimas "ar pakeliamas tas skausmas gimdant naturaliai, be jokiu skatinimu ir siaip gydytoju kishimosi"? Na jei skausmo skale nuo 1 iki 10, sakykim "1" tai kai krauja ima, "3" - kai bite ikanda o "7" kai griuni su rieduciais ant asfalto ir oda ant asfalto palieki, tai gimdymas tai "10" ar zhemiau?
nu ką, mano dienos man - irgi rimtas išbandymas. net stadijomis buvau susiskirsčiusi..
o gimdymas - baika. bent jau dabar taip atrodo.
gimdžiau prieš metus su viršum, be epidūro ir nuskausminamųjų. neprireikė kažkaip. kai suėmė rimtieji skausmai, buvo jau pilnas atsidarymas. aišku, nesakau, kad visai neskaudėjo, bet tikrai ne taip, kaip buvau prisiklausiusi.
vertinant dešimtbalėje skalėje, gimdymas bendrai - kokie 7, kurie atrodo visai nebaisiai kai rankose laikai mažą, švelnų, pieneliu kvepiantį kūdikėlį
pasisakysiu ir as.turiu du vaikiukus.vienam 7 metai kitam 4 metukai,ir dabar jau dieneles suskaiciuotos iki trecio gimdymo
.pirma vaikiuka gimdziau 9h skausmeli pamenu,bet iskenteti galima.antra vaikiuka gimdziau 10h (saremiai truko) ir buvo zymiai skausmingiau viskas-net nesupratau kodel.gimdziau abu naturaliai,aisku del to kad taip pat buvau prisiklausiusi blogu dalyku apie epidiura
bet niekada nesakau kad niekad jo neprasyciau (epidiuro),jei reiktu kankintis kokia para tikrai nesuabejojus sutikciau.nes skausmas tikrai buna nepakeliamas.del keliu valandikiu (pasikankinimo) kategoriskai esu pries apidiura,bet jei ilgam......... ir patarciau visom pirma kart tampanciom mamytem kuo maziau skaityti visokiu atsiliepimu,nesamoniu...... nes kai ateina tas laikas gimdyti viskas gaunasi savaime,ir niekas jau jum nepades.automatiskai elgsites ir darysite taip kaip jums ta minute atrodo
linkiu tik laukti ir nesukti galvos kaip skaudes,ar labai skaudes ir ka daryti kad neskaudetu........
Monikaie - labai pritariu
Neverta sukti galvos del to kas bus is anksto, as taip tik daug nemigo naktu is baimes apturejau, kai galejau sau ramiausiai nesukdama galvos miegoti nes man nebuvo taip baisu kaip kad buvo visi pasakoje kad bus
Aisku, visi gimdymai skirtingi, galbut ir man kita karta skaudziau bus, bet spelioti kas bus, ko nebus tikrai neverta
tikrai taip
ir manau ta pati visos galetu pasakyti jau gimdziusios mamytes
lieka tik laukti ir tiketis geriausio
Visi gimdymo skausmai pasimiršo, vos tik man ant krūtinės paguldė mano mažylę.
Teliko žinojimas, jog laaabai skaudėjo, o dar nustojęs atsivėrinėti kaklelis...
Bet dabar tai nebesvarbu, nes turiu savo mergaičiukę.
QUOTE(Vaiduuulia @ 2011 05 14, 01:03)
Visi gimdymo skausmai pasimiršo, vos tik man ant krūtinės paguldė mano mažylę.
Teliko žinojimas, jog laaabai skaudėjo, o dar nustojęs atsivėrinėti kaklelis...
Bet dabar tai nebesvarbu, nes turiu savo mergaičiukę. 
o kad butu drasiau yra be vaistu nuskausminimas babycare tens, visiskai saugu ir efektyvu
Palyginus kaip aš jaučiausi 2 sav po gimdymo, tai man jau buvo geriau dar kelis kartus pagimdyt
Kai manęs klausdavo 'ar nebijai gimdyt' visada sakydavau NE. Psichologiškai buvau labai tvirtai nusiteikus. O jei kas man bandydavo pasakoti kraupių istorijų( juk pas mus taip jos mėgstamos) mandagiai nutildydavau ir sakydavau, kad nenoriu klausytis. Taigi važiavau nusiteikus, kad nebus jokių plyšimų ir karpymų. Vaikutį pranašavo nedidelį, tad ramiai laukiau savo dienos.
Atvažiavus eiliniai apžiūrai nustatė, kad atsidarymas 5 cm ir sąrėmiai, kurių nejutau (tiksliau vos vos sumausdavo pilvą, bet jausdavau kaip kietėja). Taigi laukiau toliau. Kaip ir visom, visas smagumas pasirodė, kai nuleido vandenis
Bet irgi nieko, kentėti galima. Iki kokių 7 cm, dar save kontroliavau, stebėjau sąrėmių aparačiuką, kiek gi tų skaičiukų parodys ( savotiškas azartas
) Arba vyro pastabos- tau tuoj skaudės
Na o tada užsimaniau nuskausminamųjų, gi daugiau kentėti negaliu
Akušerė buvo išėjus, tai kol ji atėjo, tada kol dar daktarės sulaukėm, ir kol ji patikrino
, žodžiu verdiktas- 8 cm, vaistukus pamirštam. Na ką teko iškentėti iki galo. Koks tas skausmas buvo, na užmuškit nepamenu, lyg skaudėjo viską, visą kūną ( vyras sako, kad lb lb man skaudėjo ir jei būtų moteris negimdytų
). Aišku kaip dauguma sakiau numirsiu ir darykit man tą cezarį
Dar pamenu kaip klausiau seselės ar dar ilgai, ji sakė, jei būsiu gera - 1 val (amžinybė). Turbūt buvau labai gera, kad po pusvalandžio daktarė patikrinus sako gimdom
Stumimas man labai ptiko, nes susikoncentruoji į tą procesą ir lyg stumi iš savęs visą skausmą. Deja mačiau kaip ima žirkles, bet tuo metu buvo giliai dzin
. Iš planuotų 3 kg pagimdžiau virš 4 kg
Dabar juokauju, kad gerai, kad nežinojau, jog tokį didžkį gimdau, be būčiau nepagimdžius
Morališkai buvo lengviau galvoti, kad stumiu 3 kg. Skausmas vos tik pagimdai ima ir dingsta. Bent jau man buvo taip keista, kad nė mažiausio maudimo nejaučiu. Nepaisant to, kad dar virš valandos siuvo, viskas vyko sklandžiai ir lengvai.
Bet va porą savaičių po gimdymo, tai čia jau kita istorija
Kai manęs klausdavo 'ar nebijai gimdyt' visada sakydavau NE. Psichologiškai buvau labai tvirtai nusiteikus. O jei kas man bandydavo pasakoti kraupių istorijų( juk pas mus taip jos mėgstamos) mandagiai nutildydavau ir sakydavau, kad nenoriu klausytis. Taigi važiavau nusiteikus, kad nebus jokių plyšimų ir karpymų. Vaikutį pranašavo nedidelį, tad ramiai laukiau savo dienos.
Atvažiavus eiliniai apžiūrai nustatė, kad atsidarymas 5 cm ir sąrėmiai, kurių nejutau (tiksliau vos vos sumausdavo pilvą, bet jausdavau kaip kietėja). Taigi laukiau toliau. Kaip ir visom, visas smagumas pasirodė, kai nuleido vandenis
Bet va porą savaičių po gimdymo, tai čia jau kita istorija
uzsukau pasiziuret ka plepate apie gimdymo skausmus (o kiek yra pripasakojusios moteriskes, kad oj oj), pamenus saviskius taip:)
nebijojau, kad skaudes zinojau niekur nedingsiu teks pagimdyt
patogumu jokiu nebuvo gulejau prijungta prie aparaciuko, kur matosi mazulio sirdutes plakimas ir saremiai, akusere fantaskiska buvo, nepamenu nei vardo nei pavardes jinai viska dare gyd tik vandenis nuleido. Skaudet skaudejo kuo toliau juo labiau, laukiau melsdamasi, kad greiciau epidura padarytu, bet paklauskit kaip skaudejo? astakysiu nu skaudejo bet kaip neivardinsiu tik zinau vyras labai nervuodavo sakydamas tuoj tuoj praeis
bet tik pagimdziau ir iskart uzsimirso skausmai tai tikrai gamtos suredyta, nes jei prisiminciau turbut nesinoretu antro vaikelio
)) zodziu gamta visagale
nebijojau, kad skaudes zinojau niekur nedingsiu teks pagimdyt











