QUOTE(zhiu @ 2011 08 16, 15:12)
Nesupykit, bet man atrodo dauguma perdeda, as esu baile, beproto bijojau gimdymo, cia pasiskaicius isvis vos ne i panika puldavau galvodama kaip reikes istverti, buvau beveik 100% isitikinusi kad imsiu epidiura, bet prasidejus viskam pasirode kad nera taip ir baisu

Paskauda, bet nei karto negalvojau kad mirsiu, tuo metu susikaupi ir kenti saremi, apie nieka kita isskyrus kad tuoj laikysi mazyli net negalvoji ir taip lauki pabaigos
As net pacia pabaiga, kai labiausiai skaudejo sutikciau pakartoti nes cia pasiskaiciusi galvojau jog bus blogiau tikrai ne kad buvo
Nekalbu apie tuos atvejus kai uzsitesia gimdymas arba kai leidzia skatinamuosius, tuomet sutinku kad turbut labiau skauda.
Bet jei viskas einasi neblogai, jei skatinamuju nelasina ir gimdymas neusitesia tuomet nera labai baisu

O iki kol vandenys nenubega isvis baika
Va kas nepatiko tai stumimas, tik jo turbut ir bijosiu kita karta, o paciu saremiu nei kiek
o kiek truko jūsų gimdymas?Yra daugybė smulkmenų kiekvienu atveju ir kiekviena turi savo subjektyvų prisiminimą apie tai - kas išmatuos kaip tau skauda?sąrėmių stiprumas, netgi, to neparodo, nes vienai rodo stiprius aparatas, o ji nieko nejaučia, kitai vos vos, o ji jau nebegali.Pas mus visas nervinių ląstelių skirtingai juk

Kartais labai psichologiniai dalykai išblansuoja nusiteikimą.Pvz mano atveju, po 1,5 paros tebuvo 2,5cm - tai gal ir iš nevilties tas skausmas buvo beveik nepakeliamas,su dievais kalbėjausi,o va jei viskas vyktų sklandžiai, tai manau būtų ir tas pakantumas didesnis gal

nors rėkti nerėkiau ..bet buvo tikrai siaubas.Be to man liepė gulėti, nes atseit "sportuodama"pakenksi vaikui

o tiesiog jiems taip buvo patogiau, ir dar visokių dalykų su personalu nemalonių buvo.Tai va, kai eidavau į tuliką, tas kelias min man būdavo lengviausia, nes niekas man nieko nereguliavo.Aišku dabar bus kitaip, nes esu tokiems dalykams morališkai pasiruošus.