Baimės payko atsikratyti, nes:
1. Žiauriai norėjau to vaikelio ir jis buvo svarbiausia
2. Atlankėm Šemetos kursus su vyru, skaitėmė daug, kalbėjomės su jau gimdžiusiais draugais ir pan.: kai žinai ko gali tikėtis ir kas ir kaip bus bei galėtų būti, pasidaro drasiau gerokai
3. Susitarėm iš anksto su gydytoja, kad jei tik panorėsiu, gausiu epidūrą ir ta mintis mane iš viso atpalaidavo, nes buvau tikra, kad per daug nesikankinsiu, taip ir buvo, pasinaudojau ta galimybe, šlovė tam išradimui

Jo dėka gimdyčiau ir gimdyčiau, nieko ten baisaus nebuvo, na paskaudėjo aišku vis tiek, bet visas gimdymas dzin tikrai, nors truko 12 val

Va po gimdymo kai gijo kirpimas, nors ir mažas, ale laaabai buvo popa ir negera, jaučiausi kaip invalidė vos paeinanti, tai va pats gimdymas yra visai niekaip, praeina tikrai greitai, paskiau man sunkiau buvo kol sugijau, atsigavau, su vaiku apsipratau, išmokau maitinti ir pan, žodžiu sunkiausia ne gimdymas, o pirmos dienos po jo

Bet ir tai pasimiršta gana greitai