as per paskutinius saremius sedejau ant kamuolio su tens machina
o vyras reguliavo srove
tiesa sakant nezinau ar ji padedavo nes kai sakydavau vyrui kad ijungtu jis jau seniai budavo ijunges, o kai rekdavau kad jau per stipri srove jis budavo isjunges
bet manau psichologiskai paveike kad atseit su ja maziau skauda
QUOTE(BooMe @ 2006 06 18, 00:35)
as per paskutinius saremius sedejau ant kamuolio su tens machina
o vyras reguliavo srove
tiesa sakant nezinau ar ji padedavo nes kai sakydavau vyrui kad ijungtu jis jau seniai budavo ijunges, o kai rekdavau kad jau per stipri srove jis budavo isjunges
bet manau psichologiskai paveike kad atseit su ja maziau skauda 
o kokioj tu ligoninej gimdei,kad ten tokiu apartu jau yra?
Baimės payko atsikratyti, nes:
1. Žiauriai norėjau to vaikelio ir jis buvo svarbiausia
2. Atlankėm Šemetos kursus su vyru, skaitėmė daug, kalbėjomės su jau gimdžiusiais draugais ir pan.: kai žinai ko gali tikėtis ir kas ir kaip bus bei galėtų būti, pasidaro drasiau gerokai
3. Susitarėm iš anksto su gydytoja, kad jei tik panorėsiu, gausiu epidūrą ir ta mintis mane iš viso atpalaidavo, nes buvau tikra, kad per daug nesikankinsiu, taip ir buvo, pasinaudojau ta galimybe, šlovė tam išradimui
Jo dėka gimdyčiau ir gimdyčiau, nieko ten baisaus nebuvo, na paskaudėjo aišku vis tiek, bet visas gimdymas dzin tikrai, nors truko 12 val
Va po gimdymo kai gijo kirpimas, nors ir mažas, ale laaabai buvo popa ir negera, jaučiausi kaip invalidė vos paeinanti, tai va pats gimdymas yra visai niekaip, praeina tikrai greitai, paskiau man sunkiau buvo kol sugijau, atsigavau, su vaiku apsipratau, išmokau maitinti ir pan, žodžiu sunkiausia ne gimdymas, o pirmos dienos po jo
Bet ir tai pasimiršta gana greitai
1. Žiauriai norėjau to vaikelio ir jis buvo svarbiausia
2. Atlankėm Šemetos kursus su vyru, skaitėmė daug, kalbėjomės su jau gimdžiusiais draugais ir pan.: kai žinai ko gali tikėtis ir kas ir kaip bus bei galėtų būti, pasidaro drasiau gerokai
3. Susitarėm iš anksto su gydytoja, kad jei tik panorėsiu, gausiu epidūrą ir ta mintis mane iš viso atpalaidavo, nes buvau tikra, kad per daug nesikankinsiu, taip ir buvo, pasinaudojau ta galimybe, šlovė tam išradimui
QUOTE(jovitah @ 2006 10 02, 18:41)
As ir nelaikau save didvyre,beja as gimdziau viena-jokio vyro
!Ir nerasiau,kad nepalaikau gimdanciu su nuskausminimu
Niekas nemegsta saves kankinti,taciau man taip isejo,ir del to nesigaliu,beja nieko lengva nebuna-tokia gyvenimo taisykle 
Sorry, nenorejau kad mano pasisakymas nuskambetu kaip koks uzsipuolimas
Nieko nera skaudziau uz saremius!
Jie buvo be galo skaudus apie 5-6 val. Saukiau taip, kad net geda dabar
Gimdymas turiu pasakyti, savotiskas malonumas, kai jauti stanga, kai jauti savo kunu slenkanti mazyli...argi tai gali buti baisu??? Ne
Gimdyciau dar ir dar, tik be tokiu ilgu saremiu
Jie buvo be galo skaudus apie 5-6 val. Saukiau taip, kad net geda dabar
Gimdymas turiu pasakyti, savotiskas malonumas, kai jauti stanga, kai jauti savo kunu slenkanti mazyli...argi tai gali buti baisu??? Ne
Gimdyciau dar ir dar, tik be tokiu ilgu saremiu
Aš irgi su skatinamaisiais gimdžiau, dar vandenis nuleido, tai po to iškart tokie stiprūs skausmai prasidėjo , kad siaubas, o po skatinamųjų dar stipresni ir tokiais trumpais tarpais...Gimdžiau neilgai tik 6 valandas.Bet skatino net per stangas nes visai gimdymo veiklos nebuvo. Pagimdžiau mergytę 3900 net neplyšau ,esu laiminga ir gimdyt vėl nebijau, net labai noriu.
Man skatino su vaistais ir patys skaudziausi saremiai buvo tik kokia viena valanda iki stumimo....o per pati stumima,tai nieko neskaudejo ...pagimdziau per 8 val.as per saremius net snusteledavau i vyra atsiremusi....Skausmas greit pasimirso,todel gimdysiu dar ...
Man tikrai skaudėjo, kai sūnelio galvytė pradėjo leistis - pagal instrukciją vaikutis turi eiti sukdamasis, o mūsiškis - ėjo tiesiai (vietos tokiam dideliam neužteko suktis).
O dukrą pagimdžiau labai lengvai, net sąrėmių itin skausmingų nebuvo. Abu kartus jokio epidūrinio nebuvo.
O dukrą pagimdžiau labai lengvai, net sąrėmių itin skausmingų nebuvo. Abu kartus jokio epidūrinio nebuvo.
nu jo, saremiukai tai kazkas nezemiskai skausmingo, nors cia kazkuri mama rase su kokiu nusistatymu vaziuoji dar priklauso. as buvau nusistacius ziauriam skausmui, nors tai ka patyriau... mano vaizduote pasirode per silpna... tas mano ziaurus skausmas atejo po valandos (aciu dievui saremiai tetruko 2 val
), a paskui, tai neaprasyt... maldavau priemamajam, kad nuskausmintu, o palatoje tai jau net zodzio
istart negalejau, ir suleido man kazkoki ketanova! tas ketanovas vos per menesines padeda! juokinga tikrai, bet nuo jo tai man bent jau pasidare aisku kada baigiasi saremis. na vienu zodziu labai skauda, bet tikrai viskas pasimirsta
kadangi pagimdziau greitai, tai man labiausiai isimine skausmas pries pat stumima ir stangos metu kai vaikucio galvyte lenda ir vidus plysta, labai norejosi greiciau istumti,tai butent tas momentas kai jis nei viduj nei isorej buvo sakyciau pats paciausias, bet tas tikrasis skausmas net 10 proc neprikygo koki baisu ji isivaizdavau
Visoms besiruosiandcioms linkiu lengveai ir greitai
Visoms besiruosiandcioms linkiu lengveai ir greitai
Man irgi skatino, nes buvo sulėtėjusi gimdymo veikla, o gydytojai nelabai linkę laukti (gal ir gerai, jie turbūt žino, ką daro), tai skaudėti labai labai skaudėjo paskutines dvi val., prieš gimstant leliukui. Gal būtų viskas baigęsis ir greičiau, nes kaklelis buvo pilnai atsidaręs, o tik vaikutis dar nebuvo tinkamai įsistatęs, ir todėl sąrėmis po sąrėmio, o stumti vis nesinorėjo.














