Gal bėda ne pačiuose atskiruose produktuose, o neteisingame jų derinyje? Kodėl sakoma, kad aplamai misti sumuštiniais nesveika? Net ir tokiais, kur duonytė, gramas sviestuko ir riekelė kumpio bei agurkas. Plius dar toks dalykas, kad kebabai, kaip ir hamburgeriai, čeburėkai, kibinai, hotdogai, picos iš kioskelių ir degalinių ir kiti panašūs "patiekalai" yra greitas maistas - reiškia, naudojami nešvieži produktai, o taip apdirbti, kad juos būtų galima ilgai laikyti.
tokios temos neradau:)taigi laba diena:)norėjau paklaust kokias košes geriausia ir sveikiausia valgyti?aš asmeniškai kasdien valgau vaižiniu dribsniu košę.bet nesenai man pasakė ad tai kaloringas maistas?ar tai tiesa?nes maniau kad valo žarnyną ir pan.tai kaip ten yra?kokia košę geriausia valgyt ir kokiais kiekiais norint numesti nuo pilvuko bei šlaunų nedideles riebaliukų sankaupas?beje aš daba ir sportuoju?kada geriausia valgyt košę?labai ačiū užsugaištą laiką
nelabai aiškiai moku reikšti mintis


Sveikutes,
Nusprendziau laikytis dietos, o esu didele smalyze
Esu girdejusi ivairiu atsiliepimu apie medu, vienos sake, kad jis kaloringas, o esu girdejusi ir, kad ji drasiai galima naudoti su arbata vietoj saldiklio-ir sveika ir nekaloringa. Gal jus ka esate girdejusios? Pasidalinkite savo mintimis
Nusprendziau laikytis dietos, o esu didele smalyze


medus 308kcal/100gr
cukrus 374 kcal/100gr
cukrus 374 kcal/100gr
As tai medaus sauksteli suvalgau kai labai uzsimanau ko nors saldaus, arba siaip uzeina noras "kazko tokio" kai negali rasti sau vietos
Tai labai apramina toks saukstelio laizymas, iskart atsisedi i savo vieta tsakant
Tik nereikia per daznai aisku...


as jau kuris laikas pusryciams valgau avizine kose su saulegrazomis ir moliugo seklomis, labai sotus maistas, pavalgau iseinu i darba ir net neateina mintis i galva kad reikia kazka uzkasti., kadangi ilga laika jauciuos soti
MEDUS
Medus tai saldi medžiaga, bičių pagaminta iš nektaringųjų augalų nektaro ir saldžiųjų išskyrų. Medus yra labai vertingas žmogaus mitybos produktas. Medaus cheminė sudėtis gana sudėtinga. Medus galutinai subręsta koriuose, kur formuojasi jo aromatas.
Meduje daugiausia yra angliavandenių: mono ir disacharidų 74,8 proc., krakmolo bei kitų polisacharidų 5,5 proc. Angliavandenių sudėtis priklauso nuo medaus brandos, bet dominuoja fruktozė ir gliukozė. Baltymų meduje nedaug (apie 0,8 proc.). Dėl baltymų medus darosi drumstas, blausus, pilstant putoja. Daugiau baltymų yra lipčiaus meduje. Tamsesniame meduje yra daugiau aminorūgščių.
Meduje yra ir organinių rūgščių, obuolių, citrinos, vyno, ir kt. Medus pagal makroelementų ir mikroelementų įvairumą pranoksta kitus produktus. Jame yra įvairių vitaminų: B1, B2, B6, PP, C, A, E. Medaus energinė vertė 314 kcal /100 gr. Šių medžiagų kiekis ir medaus aromatas priklauso nuo nektaringųjų augalų rūšies ir klimato sąlygų, kuriose šie augalai auga, spalva priklauso nuo geležies, karotino, chlorofilo kiekio nektare. Natūralus medus klasifikuojamas pagal keletą požymių. Pagal botaninę kilmę bičių medus būna nektaro, lipčiaus ir mišrus.
Nektaro medus gali būti monoflorinis, kai bitės renka tik vienos rūšies žydinčių augalų nektarą, ir poliflorinis arba nektaro mišinys (pvz., pievų, kalnų medus). Monoflorinis medus yra akacijų, liepų, dobilų, grikių kiaulpienių, aviečių, grikių, rapsų, viržių, mažiau kaštonų, obelų, saulėgrąžų, facelijų ir kitų augalų monoflorinis medus. Monoflorinis medus kvapnesnis (pvz., liepų).
Medus labai maistingas produktas. Organizmas jį lengvai pasisavina. Medus turi ir vertingų gydomųjų savybių. Jis stiprina organizmą, slopina uždegimą, malšina skausmą, mažina organizmo jautrumą, lengvina atsikosėjimą, laisvina vidurius, slopina mikrobų dauginimąsi. Medų pravartu vartoti vietoj cukraus, bet suvartoti per parą galima ne daugiau kaip 100 g.
Ypatingai medus turtingas mineralinėmis druskomis ir mikroelementais (kalciu, kaliu, natriu, magniu, geležimi, fosforu, siera, jodu ir kt.). Tamsusis medus yra turtingesnis mineralinėmis druskomis, nors skanesnis yra šviesusis medus.
Medus laikomas sandariai uždarytuose, švariuose, sausuose induose, apsaugotuose nuo nuodingųjų, dulkančių ir kvapus skleidžiančių medžiagą. Patalpose turi būti ne aukštesnė kaip 20 ºC temperatūra. Medaus laikymo garantijos laikas žemesnėje kaip 20 ºC temperatūroje yra 6 mėnesiai.
Medaus rūšių įvairovė
Medaus rūšys
Skirtingose vietovėse pasitaiko skirtingų medaus rūšių. Yra net turinčių nuodingų savybių. Jų valgyti negalima. Dažniausiai pasitaikančios rūšys:
* Liepų medus - šviesus geltonas, liepžiedžių kvapo. Vartojamas gydyti peršalimo, kepenų, inkstų ligoms, pūliuojančioms žaizdoms.
* Aviečių medus - šviesus, stiproko kvapo, naudojamas gydyti peršalimo ligoms.
* Kiaulpienių medus yra aukso spalvos, kvapnus, kartokas. Gydomas kvėpavimo takų uždegimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, slopinamas skausmas.
* Rapsų medus baltas arba šviesiai gelsvas, silpno kvapo, kartokas. Vartojamas padidėjusiam skrandžio rūgštingumui mažinti.
* Dobilų medus šviesus gelsvas, beveik baltas, švelnaus skonio. Naudojamas skrandžio rūgštingumui didinti, kepenų ligoms gydyti.
* Viržių medus tamsus geltonas su rusvu atspalviu, stipraus kvapo, kartokas. Naudojamas inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligoms gydyti.
* Grikių medus tamsus rausvas arba beveik rudas, skonis ir kvapas aštroki. Stiprina organizmą, ramina nervų sistemą, švelnina paauglystės metu atsirandančius skausmus.
* Pievų medus surinktas iš įvairių augalų žiedų, malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvas. Turi daug aromatinių medžiagų, B ir C grupės vitaminų. Gydo peršalimo ligas, stiprina organizmą.
* Miško medus aitrus, tamsios spalvos. Kvapas įvairus.
* Vaismedžių medus šviesus geltonas, malonaus kvapo.
* Lipčiaus medus gali būti dviejų rūšių - augalų arba vabzdžių. Žmogui labai naudingas. Augalų lipčius tamsus, suneštas iš augalų lapų, spyglių išskirto skysčio. Vabzdžių lipčius 2-3 kartus tirštesnis už žiedų medų.
Medus tai saldi medžiaga, bičių pagaminta iš nektaringųjų augalų nektaro ir saldžiųjų išskyrų. Medus yra labai vertingas žmogaus mitybos produktas. Medaus cheminė sudėtis gana sudėtinga. Medus galutinai subręsta koriuose, kur formuojasi jo aromatas.
Meduje daugiausia yra angliavandenių: mono ir disacharidų 74,8 proc., krakmolo bei kitų polisacharidų 5,5 proc. Angliavandenių sudėtis priklauso nuo medaus brandos, bet dominuoja fruktozė ir gliukozė. Baltymų meduje nedaug (apie 0,8 proc.). Dėl baltymų medus darosi drumstas, blausus, pilstant putoja. Daugiau baltymų yra lipčiaus meduje. Tamsesniame meduje yra daugiau aminorūgščių.
Meduje yra ir organinių rūgščių, obuolių, citrinos, vyno, ir kt. Medus pagal makroelementų ir mikroelementų įvairumą pranoksta kitus produktus. Jame yra įvairių vitaminų: B1, B2, B6, PP, C, A, E. Medaus energinė vertė 314 kcal /100 gr. Šių medžiagų kiekis ir medaus aromatas priklauso nuo nektaringųjų augalų rūšies ir klimato sąlygų, kuriose šie augalai auga, spalva priklauso nuo geležies, karotino, chlorofilo kiekio nektare. Natūralus medus klasifikuojamas pagal keletą požymių. Pagal botaninę kilmę bičių medus būna nektaro, lipčiaus ir mišrus.
Nektaro medus gali būti monoflorinis, kai bitės renka tik vienos rūšies žydinčių augalų nektarą, ir poliflorinis arba nektaro mišinys (pvz., pievų, kalnų medus). Monoflorinis medus yra akacijų, liepų, dobilų, grikių kiaulpienių, aviečių, grikių, rapsų, viržių, mažiau kaštonų, obelų, saulėgrąžų, facelijų ir kitų augalų monoflorinis medus. Monoflorinis medus kvapnesnis (pvz., liepų).
Medus labai maistingas produktas. Organizmas jį lengvai pasisavina. Medus turi ir vertingų gydomųjų savybių. Jis stiprina organizmą, slopina uždegimą, malšina skausmą, mažina organizmo jautrumą, lengvina atsikosėjimą, laisvina vidurius, slopina mikrobų dauginimąsi. Medų pravartu vartoti vietoj cukraus, bet suvartoti per parą galima ne daugiau kaip 100 g.
Ypatingai medus turtingas mineralinėmis druskomis ir mikroelementais (kalciu, kaliu, natriu, magniu, geležimi, fosforu, siera, jodu ir kt.). Tamsusis medus yra turtingesnis mineralinėmis druskomis, nors skanesnis yra šviesusis medus.
Medus laikomas sandariai uždarytuose, švariuose, sausuose induose, apsaugotuose nuo nuodingųjų, dulkančių ir kvapus skleidžiančių medžiagą. Patalpose turi būti ne aukštesnė kaip 20 ºC temperatūra. Medaus laikymo garantijos laikas žemesnėje kaip 20 ºC temperatūroje yra 6 mėnesiai.
Medaus rūšių įvairovė
Medaus rūšys
Skirtingose vietovėse pasitaiko skirtingų medaus rūšių. Yra net turinčių nuodingų savybių. Jų valgyti negalima. Dažniausiai pasitaikančios rūšys:
* Liepų medus - šviesus geltonas, liepžiedžių kvapo. Vartojamas gydyti peršalimo, kepenų, inkstų ligoms, pūliuojančioms žaizdoms.
* Aviečių medus - šviesus, stiproko kvapo, naudojamas gydyti peršalimo ligoms.
* Kiaulpienių medus yra aukso spalvos, kvapnus, kartokas. Gydomas kvėpavimo takų uždegimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, slopinamas skausmas.
* Rapsų medus baltas arba šviesiai gelsvas, silpno kvapo, kartokas. Vartojamas padidėjusiam skrandžio rūgštingumui mažinti.
* Dobilų medus šviesus gelsvas, beveik baltas, švelnaus skonio. Naudojamas skrandžio rūgštingumui didinti, kepenų ligoms gydyti.
* Viržių medus tamsus geltonas su rusvu atspalviu, stipraus kvapo, kartokas. Naudojamas inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligoms gydyti.
* Grikių medus tamsus rausvas arba beveik rudas, skonis ir kvapas aštroki. Stiprina organizmą, ramina nervų sistemą, švelnina paauglystės metu atsirandančius skausmus.
* Pievų medus surinktas iš įvairių augalų žiedų, malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvas. Turi daug aromatinių medžiagų, B ir C grupės vitaminų. Gydo peršalimo ligas, stiprina organizmą.
* Miško medus aitrus, tamsios spalvos. Kvapas įvairus.
* Vaismedžių medus šviesus geltonas, malonaus kvapo.
* Lipčiaus medus gali būti dviejų rūšių - augalų arba vabzdžių. Žmogui labai naudingas. Augalų lipčius tamsus, suneštas iš augalų lapų, spyglių išskirto skysčio. Vabzdžių lipčius 2-3 kartus tirštesnis už žiedų medų.
QUOTE(Vokė @ 2006 08 22, 17:23)
[FONT=Times]Kiek aš žinau manų košė neturi jokios vertės,mane irgi domina kada jas geriau valgyti. 

Manų košė labai kaloringa- ji organizmo greitai pasisavinama, o tada alkio jausmas atsiranda labai greitai vėl. Turbūt, sveikiausia yra grikių košė (daug mikroelementų).
100g manų kruopų apie 360 kcal
Baltymų manų kruopose nedaug 100 g kruopų yra 10,3 g
angliavandenių daug -100 g kruopų yra 74,8 g, iš jų 72,1 g krakmolo.
Na, bet laukiam dietologės nuomonės

kazkadaise aktyviai auginau kviecius, darydavau is ju skaniausius pasaulyje bemesius kotletukus, bet kazkur tas receptas atminty pasiklydes
bet is kur dabar gaut grudu tinkanciu daiginimui?

bet is kur dabar gaut grudu tinkanciu daiginimui?
QUOTE(Renna @ 2005 06 09, 13:06)
mano kasdieniniai pusryčiai - tos avižos, vandenėliu užpiltos, dar įmetu porą džiovintų abrikosų.
O neseniai išgirdau pletką, atseit tie dribsniai labai nesveika, nes juos suspaudžiant į dribsnius labai stipriai ir labai greitai, išsiskiria kažkokios negeros medžiagos ir pan. geriausiai nieko nežinoti ir valgyti tai, kas patinka

Papildyta:
QUOTE(lepune @ 2005 05 24, 13:38)




man apskritai atrodo absurdas coca cola be kalorijų, aliejus su 0% riebalų, ir pan

QUOTE(Dazhyta @ 2005 06 07, 10:00)
o jei konkrečiau, kaip lieknina? ar tik tiek, kad vidurius pralaisvina?o česnakas - atvirkščiai, apetitą man kelia


QUOTE(jadzka @ 2005 06 07, 10:07)
super! kažkada draugės nusipirko kaip maistą, tokį šlykštų, kad nuima apetitą. Paragavau ir užsikabliavau


QUOTE(jadzka @ 2005 06 07, 10:26)
manyčiau kad jose išlieka ta visa geroji ląsteliena, šaltis joms nekenkia


sveikutes
o ka manot apie dziuvesius man pagraust visai skanu tik ar tai sveika ir ar ne i kuna tai neaisku
na vistiek is miltu tai ir i kuna
ka galvojat?


