Dar kaip eidavom ir skaiciuodavom stulpus, taip ismokau skaiciuoti..Kaip eidavom prie vieno tvenkinio pas ,,varliuges'' (varlytes), kaip tas pats senelis leisdavo upeje braidzioti, o tada ilgai ilai dziudavom, kad tiute (mociute) nesuzinotu 
kaip pesdavomes su sese, o as uzsidarius vonioj tamsoj sededavau (sesute uzgesindavo sviesa), kad tik per shike negauciau ir taip mamos, griztancios is darbo, laukdavau 
Prisimenu, kaip su broliu zaisdavom playstaton tankais ir mario 
Ech...
.kai esi dar mazas vaikas tau niekas nerupi,tik viskuo domiesi,ir daugelio klausineji,kas ,kur ,kaip,ir kada,bei kodel. 
bet daugelis negali prisiminti savo vaikystes,bet as tikiu kad buna iryra nors viena,na gal ir ne viena atmintyje islikusi akimirka,kai tu sedi ir uzsimerkus matai ta kas tau gilioje vaikysteja islike iki siol. kai as tai gerai pamenu budama keturiu metuku,kai vykome prie vandenyno,ir as budama tokia maza,galejau jausti,braidzioti ,bei dziaugtis ta nuostabia vandenyno vesa 
.o kaip jum sekasi patekti i ta grazu ir nesudekinga vaikyste?
Nepamenu kiek metu man buvo, bet manyciau ne daugiau 5-6. Gyvenome mazyciame bendrabucio kambarelyje, tetis vaziuodavo i Lenkija "bizniauti" Po eilines keliones jis gryzo velyva nakti, bet mes su mama visada ji pasitikdavome. Stai tada ji ir pamaciau pirma karta, savo pirmaji banana Bet va atminty isliko labai ilgai..keista
kaip gera buvo
Nepamenu kiek metu man buvo, bet manyciau ne daugiau 5-6. Gyvenome mazyciame bendrabucio kambarelyje, tetis vaziuodavo i Lenkija "bizniauti" Po eilines keliones jis gryzo velyva nakti, bet mes su mama visada ji pasitikdavome. Stai tada ji ir pamaciau pirma karta, savo pirmaji banana Bet va atminty isliko labai ilgai..keista Man pirmą kartą banano skonis irgi buvo panašus į muilo... Bet ne banano paragavimo diena man labiausiai įstrigo 
. Ačiū Dievui, kad visgi nuvežė tik iki Baltarusijos pasienio ir paskui grąžino atgal, o tai nežinau, kaip viskas galėjo baigtis 
Aišku, šitas aplinkybes aš tik vėliau išsiaiškinau, bet pamenu, kad buvo saulėta, labai vėjuota, net smėlį į akis nešė. Mane mama ant rankų laiko, o aš visa tokia linksma mojuoju tėčiui...
Taip jaudinausi, kad tik užtektų pinigėlių sesytei. Mes buvom su broliu, tai aš labai norėjau sesės, o jis brolio 
Bet sakiau jei neužteks pinigų sesei, tai tegul nors brolį "nuperka" Ir ką gi, užteko pinigų sesei Buvau tokia laiminga:)
.kai esi dar mazas vaikas tau niekas nerupi,tik viskuo domiesi,ir daugelio klausineji,kas ,kur ,kaip,ir kada,bei kodel. bet daugelis negali prisiminti savo vaikystes,bet as tikiu kad buna iryra nors viena,na gal ir ne viena atmintyje islikusi akimirka,kai tu sedi ir uzsimerkus matai ta kas tau gilioje vaikysteja islike iki siol. kai as tai gerai pamenu budama keturiu metuku,kai vykome prie vandenyno,ir as budama tokia maza,galejau jausti,braidzioti ,bei dziaugtis ta nuostabia vandenyno vesa .o kaip jum sekasi patekti i ta grazu ir nesudekinga vaikyste?
taip nebūčiau sugalvojus ne, sėdėjau kedėj, ir klykiau tuo pačiu metu kilnodama kojas, tokiu atveju kliuvo ir gydytojai 
ir nuo jos neatstoju dabar
