Bet tai kai kurios kokias baisybes esat patyrusios darželiuose... čia tikrų tikriausias vaikų psichikos žalojimas
Man turbūt pasisekė. Turėjom dvi auklėtojas...labai ryškiai prisimenu viena buvo jauna žydaitė Liuba vardu, didelėm rudom akim, apvalaus kūno sudėjimo, ilgais juodais garbiniuotais plaukais, nuo jos tokia šiluma sklido, mes ją labai mylėjom

vėliau mama pasakojo, jog ji emigravo į Izraelį, o kita keičianti auklėtoja buvo Onutė, irgi jauna moteris, šviesiaplaukė, kūda, aštrių veido bruožų, supykus mokėdavo skaudžiai savo kaulėtais pirštais sugnybti ausį arba nosį... mes jos nebijojom bet ir nemėgom labai jau
Vieno berniuko darželyje nemėgau... net nežinau kodėl, nu žiauriai nemėgau. Jis toks tylenis, ramus, ne chuliganas koks, nu bet kaip jis mane diorgindavo vien tik savo būvimu

mus atvesdavo panašiu laiku rytais tėvai į darželį ir palikdavo rūbinėj nusirengti, sėdim abu, rengiamės o aš visa pasipūtus, kad man tenka čia būti su juo, mėtau baisius žvilgsnius į jo pusę ir vis drebiu į akis jam.. nu ko žiūri?... nespoksok čia į mane... o tas tyli nieko nesako, nė pypt..... nu dabar tai tikrai gėda net prisiminti kokia pati vriedna tam berniukui buvau