
Smagiausia budavo keliones i kaima pas mociute. Vaziuodavom i Druskininkus autobusu,o is ten traukiniu i kaima. Kol laukdavom traukinio,visada eidavom i stoties kavine,skaniausiu keptu desreliu valgyti... Tada dar traukiniuose budavo palydoves,visos buvo mano drauges. Didziaja dali keliones praleisdavau kajutej pas palydove,(kiek dabar atsimenu,tai turbut visos jos buvo rusakalbes)nors dar nejau i mokykla,puikiai kalbejau rusiskai,gaudavau visokiu skanestu.

Buvau labai savarankiska,viena eidavau i zaislu parduotuve ar i knygyna,spalvinimo knyguciu pirkti. I mokykla rugsejo 1-aja viena eidavau ir dar kaimynu vaikus nuvesdavau,kuriu tevai dirbdavo.
Anksciausias prisiminimas is darzelio,ne gal is lopselio,kai dar nelabai zmoniu kalba kalbejau. Atsimenu sedziu prie vakarienes stalo,kazkokia kose valgau. Matau,kad mama atejus laukia,o as apsimetu kad labai skani ta kose ir neskubu visai namo. Kai likau paskutine is vaiku,mama neiskente ir atejo manes. Pradejau verkti,nes sedejau su pilnom kelnem.

Prisiminimu daug,sunku kazka isskirti. Daug cia aprasytu jau yra,nesinori kartotis. Gaila,kad vaikyste prabego taip greitai...