Pagalba mamai ligoninėj

#109
Apie Panevėžio gimdymo namus:
Gulėjom su dukryte beveik 8 paras, 6 iš jų naujagimių skyriuje 1 aukšte. Per tą laiką turbūt pamačiau visas ten dirbusias seseles. Ir ką galiu pasakyti - kaip kurios. Reanimacijos skyriuje, kur iš pradžių gulėjo mano vaikelis, visos thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif . Visada į visus klausimus atsakydavo, rodė kaip maitinti, nors to pieno dar nebuvo, tad viskas atrodė labai lengva. Po to perkėlė mus į palatą jau kartu. Va tada prasidėjo mano bėdos - maitinti nesisekė, vaikas valgė tik iš vienos krūties, nes kitos nepaimdavo dėl mažo spenelio. Man pastoviai tekėjo ašaros. Neišvalgyta krūtis tino, kietėjo. Amžiais liksiu dėkinga vienai seselei, gaila vardo nepamenu, tokia jauna, tamsi su akinukais. Ji man patarė ir išmokė naudoti antspenius, trauktis pieną, iškvietė ginekologą papildomai apžiūrai, minkė neišvalgytą krūtinę, dėjo ledo. Jeigu ne ji - nežinau kaip būtų buvę, tikriausiai iki mastito būčiau "davažiavus". Ir dar viena itin maloni buvo seselė Renata. Kitos likusios tai tik savo reikalo žinovės atbukusiais jausmais. Joms tai tik darbas, ne daugiau. Nesakau - dirba gerai, bet trūksta to šilto malonaus žodžio, šypsnio, švelnumo. Juk po gimdymo mamos tokios jautrios, tokios pažeidžiamos..
Atsakyti
#110
Gimdziau Trakuose, visos tou metu dirbusios sesutes thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif
Nereikejo net kviesti, pacios daznai ateidavo, viska parodydavo ir paaiskindavo (ir kaip maitinti, ir ka daryti, kad daugiau pienuko butu, ir kokius pratimus namuose daryti, ir kaip lialiuka priziureti....net apie manksties pratimus papasakojo biggrin.gif )
Atsakyti
#111
O man truputį negeri prisiminimai.
Aš gimdžiau 2oje ligoninėje. Viskas buvo lyg ir gerai. Kadangi vyras visą laiką buvo šalia, gal todėl mažai kas ėjo į mūsų palatą, mažai ir mes reiškėme norų. Tačiau atsitiko nelabai malonus dalykas, kai po 3valandų maitinimo mano dukrytė buvo vis vien alkana (nors pieno ir užteko). Nežinodama, ką daryt aš nuėjau į kūdikių skyrių. Čia gydytojas pasakė, kad vaikui reikia artumo ir jei po valandos bus tas pats, tai ateiti,kad damaitintų sesutės, nes kitaip pati išseksiu be miego.
Kai po valandos vyras nunešė dukrytę primaitinti, sesutė pakeltu balsu atbėgo pas mane aiškindama,kas bus vėliau,jei dabar negaliu trečios nakties nepamiegoti. Man tai buvo baisu - nesu labai išlepusi, kad negalėčiau pakentėti,bet jei galima kažkuo pagelbėti ir gydytojas sako..
Nežinau,bet visus gerus atsiminimus šis įvykis užgožė...
Atsakyti
#112
Aš gimdžiau KMUK. Atsiliepimai irgi kuo geriausi. Gal tai įtakojo, kad mokamoje palatoje gulėjau ir vyras kartu visą laiką buvo g.gif . Bet priežiūra tai thumbup.gif . Man cezarį atliko, teko pusantros savaitės pragulėt, nes infekcija pateko nuo vaisiaus vandenų žalių. Akušerė palatos tai daug daugiau nei gydytoja padėjo. Kiekvieną dieną parrišdavo, jei kildavo klausimų, atsakydavo. Žodžiu nors prie žaizdos dėk. Naujagymių sesutės irgi beveik visos puikios. Manoji dukrytė labai jau nenorėjo žysti, o triukšmaudavo siaubingai kaip valgyt norėjo. Duodu krūtį, tai ji tik spenelį griebia, o kai daugiau įdėdavau, tai šaukti imdavo. Teko per parą po 5 kartus sesutes kviestis, kad pagelbėtų. Visad ateidavo, nesvarbu ar diena ar naktis buvo, padėjo pamaitinti mažę. O krūtų specialistė išvis stebuklą padarė: buvo speneliai nugriaužti, krūtys degančios, guzai. Ji išmasažavo, nutraukė pienelio, po to įdėjo teisingai krūtį, negalėjau patikėti, kad maitinu be ašarų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Teta Anna: 21 rugsėjo 2006 - 15:55
#113
Man labai daug padejo seseles ligoninej:) Praktiskai viska ismokau is ju. Nuo maitinimo krutimi iki maudyniu:) Esu joms labai dekinga. Bet gimdziau ne Lietuvoj. Cia tai iprastas dalykas. Toks jausmas, kad mano vaikelis joms pats svarbiausias buvo:)))
Atsakyti
#114
Pirmąjį vakarą sesutė sutvrkė kūdikėlį,tik žiūrėjau ir mokiaus.Ryte atėjusios seselės paprašiau,ar galėtų padėti pakeisti pamperį,nes buvau siūta,kirpta,o dar į veną įvestas kateteris,kuri užmėlynavusi ir vos pajudinu.Man atrėžė:"Vystykis pati.Nemoki?"
Tai sukandus dantis iš pykčio,iš skausmo,(galvojau,kad tik nepravirkčiau) kėliausi iš lovos ir vysčiau savo vaiką.Vat man taip buvo.
verysad.gif
Atsakyti
#115
As gimdziau Mazylio GN. Naujagimiu sesutes kaip kurios. Vienos labai padejo, kitos nelabai. Pritariu, kad mamos po gimdymo jautresnes, o ypac kai pirmas vaikelis tai viskas baisu, nezinai nei kaip nei ka daryti ir tikrai reikia pagalbos ir patarimo. Labai gaila, kad kai kurios padeda ir labai malonios pasidaro tik gavusios pinigeliu... verysad.gif
Atsakyti
#116
man nerodė..tik prilėkusios tą mano mažiuką apmėtė....nu kai vysto jos tai ten žiauriai....o apie maitinima tai iš vis patyliu...pribėga ikiša krūtį mažiui vėl išbėga...ateina paklaust kaip jautiesi...tai žodžiu atrodo gerai...nu bet kai grįžti namo pasirodo, kad per mažai žinai, per mažai pasakei ir pan. ką aš galiu žinpot kai mama pirma kart gyvenime esu ir dar tas jaudulys..pamiršti net ko klaust...kai reik...esi išsekus ir dar nesavam kailyje g.gif
Atsakyti
#117
gimdžiau KMUK, tai man ten tikrai labai daug kas padėjo. Tiek akušerės, tiek gydytojos ir net sanitarės dalino "auksinius" patarimus. Pirmąją naktį po operacijos trūko pienuko, mažiukas visą naktį praverkė, tai kūdikių seselė kelis kartus atėjo, padėjo teisingai pamaitinti, davė mišinuko. Vienu žodžiu daug padėjo thumbup.gif
Atsakyti
#118
QUOTE(Burbulytis @ 2005 03 14, 00:42)
Noreciau paprasyti mamyciu pasidalinti patirtim, nes ir mums, dar negimdziusiom, kyla klausimu ir neramumu del ateities. Ar paprasytos sesutes padeda ismokti pasirupinti maziuku: paimti (man neramu, nes jokio leliuko nesu laikiusi doh.gif )maitinti, vystyti, nuprausti, ir t.t.? Labai butu gerai, jei prirasytumete ir ligonine, kurioj paalbos sulaukete, arba nesulaukete. Dekoju!

Man tai labai neramu,atrodo nesugebesiu pasirupinti maziuku,tikuosi,kad ten kur gimdysiu,tiksliau Mazylyje seseles geranoriskos ir pamokins,kaip leliuka priziureti.
Atsakyti
#119
Mum tai labai dauk padėjo.Ir buvo thumbup.gif malonios. Joms už tai ir esu labai dėkinga.Beje gimdžiau Marijampolėje. rolleyes.gif user posted image
Atsakyti
#120
Kai susilaukiau pirmo lėliuko, seselės labai daug padėjo, aiškino, mokė. Praėjo šešeri metai, ir pasaulį išvydo antrasis. Seselių nuostata: antras vaikas - viską pati žinai. O kad man daug kas liko tamsoj ir migloj, be to, kiekvienas vaikas vis kitoks, pirmasis pavalgydavo ir miegodavo keturias - penkias valandas, o antrasis kabėdavo prie manęs porą valandų, nusnūsdavo penkiolikai minučių ir vėl kabo sad.gif
Atsakyti