Pagalba mamai ligoninėj

Aš irgi gimdžiau pirmąjį Kauno Klinikose. Ir labai norėčiau ten ir antrąjį išperėt..Vien dėl to, kad vaikų gydytojos ir sesutės ten - nerealios. Gulėjom palatoj dviese, abi po pirmą vaikutį turėjom. Taigi, patirties nei pas vieną. Na ir kas, kad esu keitus sauskelnes svetimam vaikui..
Iš pradžių net nemaniau maitinti savo vaiko savo pienu Baisus barbarizmas, kai dabar pagalvoju. Mat buvau prisiskaičius ir prisiklausius netgi pediatrų, kad motinos pieną geriantys vaikai negauna pakankamai mineralų, jiems vystosi mažakraujystė.. Žodžiu, vėjai apie mišinukų privalumus..
Tai gerai, kad tą pamainą dirbo kantri moterytė. Kai aš jai išdėsčiau aukščiau minėtas nesąmones, ji nepakraupo, nepaneigė, nesiginčijo.. Tiesiog mudvi pasikalbėjom ir ji mane labai greitai įtikino, kad verta pabandyt tik savaitę. Taigi, mes padarėm sandėrį.. Savaitė. Šiandien man tai labai juokinga, bet ir sutinku, kad gal tos moters kantrumas netgi turėjo labai teigiamos įtakos mano vaiko sveikatai..
Ji ateidavo net naktį, pažiūrėti, ar teisingai maitinu. Buvo laikas, kai leliukas nesugebėjo apžioti ištinusios krūties, tai ji man ją gerokai pamaigė ir suformavo taip, kad vaikutis galėtų žįsti.. Dar parodė porą pozų, ir man ir leliukui, kaip maitinti(s). Mačiau, jei kuris vaikutis nepakankamai priaugdavo svorio, tai net naktį sulėkdavo sesutės pas tą vaikutį su svarstyklėm, sverdavo, laukdavo kol anas pavalgys, ir vėl sverdavo..
Dieną rodydavo ir padėdavo sutvarkyti bambutę. Keisti sauskelnes tai pati išmokau..
Tai va.. Vien tik jų gerumo kūdikiams ir supratingumo kvailoms mamoms kaip aš dėka, pramaitinau sėkmingai savo vaikutį beveik 1,5 metų . Neturėjau jokių bėdų apie mastitus, suskilusius spenelius..
Nežinau, gal pas natūraliai pagimdžiusias skyriuose kitaip. Aš buvau po cezario..Bet vaikutis gyveno su manimi, visą laiką.

Tiesa, pasigedau dėmesio pagimdžiusiai. Jau į trečią dieną reikėjo eiti ieškoti sesutės, kad suleistų man vaistų nuo skausmo.. Keistai jauties, kai esi lyg ir po operacijos, o visą parą į palatą neužeina "mamų" sesutės..Na, bet tai nesiskaito.. Esu labai laiminga, kad galėjau patirti natūralaus maitinimo džiaugsmą.

Aš gimdžiau VGN ir negaliu skųstis sesučių dėmesio stoka. Turėjau bėdų dėl mažylės maitinimo, nes mano dukružo nenorėjo imti papulio, per mažas spenelis tai sesutė pati naktį buvo atėjusi 3 kartus kad padėtų man pamaitint mažylę. Parodė ir kaip tvarkyti vaikelį, kada ir kaip maudyti, ko pilti į vonelę ir tt. Nežinau per 3 dienas nepasitaikė nei vienos blogos sesutės.

dauguma sesuciu yra malonios ir niekada neatsisako padeti ar paaiskinti jei kyla kokiu klausimu del vaikelio

as gimdziau kauno 2 ligoninei,sesutes kai kurios super,pamoke visko,tik viena susiraukus buvo kai paprasiau kad parodytu kaip praust uzpakaliuka,tai nieko nesupratau,nes jos ten taip viska greit daro tai su vyru bendrom jegom bandem ir ismokom seip personalas tai tikrai geras,tiek daktarai tiek sesutes.

as irgi manau, kad visos seseles turi dirbti savo darba- paiskina viska, tik reikia prasyti, nes joms tai kasdienybe!

Sutinku su nuomone, jog visur visokių seselių, gydytojų būna. Tačiau nuo to žinojimo lengviau nebūna, kai esi žalias, nieko nežinai, lauki patarimo, o tave aprėkia.
Aš abu kartus gimdžiau VGN. Pirmą kartą pasitaikė neitin malonios seselės, bet jau paaiškino, pamokino, parodė, kaip ką daryti.
O antrą kartą tik išgirdusios, jog tai antras vaikelis, iš karto atsakydavo: "Tai jau viską žinote." Ir dar labai laukė, kad greičiau važiuotume namo

Kažkaip savaime viskas gaunasi kai pagimdai. Ir vaikiuko imti nebaisu ir pampersiuką keisti ir prausti ir t.t. Na bent jau man taip buvo. Iki gimdymo irgi labai bijojau, kad nieko nemokėsiu ir kad bus labai baisu. Bet po to ta baimė kažkur išgaruoja.
O akušerės (sesutės) tai tikrai bent jau man daug parodė ir padėjo. Kadangė ligoninėj prabuvau 7d, tai namo grįžau vos ne kaip tikra leliukų priežiūros profesionalė

Dar prisiminiau, kaip mokė plauti leliukui užpakaliuką Paguldyti ant pilvuko ant savo kairės rankos - ir po kriaukle.
Bet man nepatiko tie plovimai. Pamačiau, kad vaikutis visada atpila. Vistiek jam pilvukas susispaudžia.
Tai sakiau, jau antrojo tai neplovinėsiu po 3-4 kartus dienoj. Yra gi drėgnų servetėlių Ir nereiks mažiui nepatenkintam savo skrandžio turinį burnytėj tyrinėt..

gimdziau vgn. sesutes nesiule savo pagalbos ir neklausinejo 10 kart per diena, ar viskas gerai, bet jei ka paklausdavau, viska atsakydavo. ir tikrai maloniai. o viena tai kaip uzsivesdavo pasakot, tai net galo nebudavo
manau, nuo zmoniu priklauso

Gimdžiau KMUK, tai buvo seselių įvarių

Viena buvo labai gera ir mandagi, paskmbinau 3 nakties ir atėjo padėt, nes vaikis jau buvo taip mane nugžraužęs, kad nežinojau ką ir bedaryt. Tai ji i pamokė kaip paduot krūtį, kad ne taip skaudėtų.

O štai kita, nei rodė, nei mokino. Dar ir velnių davė, kad nemoku pati "pagal taisykles" vaikučio praust

Manau nuo seselės geranoriškumo viskas priklauso

nepergyvenk,nors mane niekas nemoke nei kaip maitinti, o leliuko taip pat nebuvau laikiusi antranku pries tai, tai paimt bijojau pati, tai vyras ismoke(is kur jis zinojo nzn, tiesiog jam nebuvo baisu, o man tai tikrai buvo baisu), vystyti pati ismokau, praust seseles vienos siais ne taip paklausem, nes taip ati nelabai noriai ta informacija dalinosi seseles, net maitint nemoke, tai man spenelius vaikas nuciulpe iki sasiuku, ta prasme ne taip ciulpe kaip reikia, tai tik tada seseles visoms mamytems paskaita pravede kaip maitinti, ie tai ijuge pries 10metu filmuota medziaga kuri truko 15min,nieko is ten neismokau. galiausiai pati ismokau matinti kazkaip, vaikas pradejo teisingai zisti,bet vis vien savaite laiko nenorejau jo maitint, nes labai skaudejo spenelius kai ciulpe kruti,tikrai ne pasaka. mano nuomone, seseles tikrai per mazai informuoja mama,pati naiviai tikejau kad mokins ir panasiai, bet deja nusivyliau

As gimdziau IIligoninej Kaune, tai visos seseles labai patiko. Parode ir kaip prausti, ir kaip vystyti, aprengti. Pirma diena viska dare jos, o paskui liepe paciai mokytis. Kai pamate, kaip maitinu, tai pamokino, kaip taisyklingai tai daryti. O rytais, kai ateidavo daktare ir sesele, liepdavo visko klausti, kas neaisku ir rodydavo. O kai mazius kazkuria nakti uzsiverke (as nesiojau, raminau, o pasirodo, valgyt reikejo duot ), tai pati atejo paziureti, kas negerai. Girdejau, kaip ir pas kitas eidavo naktim, kai vaikai verkdavo. Isvaziuojant, vyras pakviete, tai suvyste graziai, kad nesusaltu. Vienu zodziu, as buvau labai patenkinta neikyriu, bet pakankamu demesiu