Pupa sako: niam-niam (kai nori valgyti), niam (kai praso gerti), nio (noriu), nenio (nenoriu), ma-ma, te-te, babaa (nera), ate, atiu (aciu), ten, sia (cia), a-am (suo), dio (duok) de (dede), save ir kitus vaikus vadina ja-ja
Musu dukrytei 17 men ir kalba ji labai daug ,,savo" kalba
Suprantamu zodziu dar nedaug, bet manau, kad zodynas atitinka amziu
Pupa sako: niam-niam (kai nori valgyti), niam (kai praso gerti), nio (noriu), nenio (nenoriu), ma-ma, te-te, babaa (nera), ate, atiu (aciu), ten, sia (cia), a-am (suo), dio (duok) de (dede), save ir kitus vaikus vadina ja-ja
Pupa sako: niam-niam (kai nori valgyti), niam (kai praso gerti), nio (noriu), nenio (nenoriu), ma-ma, te-te, babaa (nera), ate, atiu (aciu), ten, sia (cia), a-am (suo), dio (duok) de (dede), save ir kitus vaikus vadina ja-ja
Bandau ir aš suskaičiuoti,kiek žodžių moka mano mergytė
Daug kalba ji savo kalba,o suprantamai pasako turbūt standartiškai,kaip ir visi.Taria mama,tete,baba,diadia(dėdė),niam-niam,atia-tia(gerti),atia,apa-pa,ne,kas čia,bati(batai),bali(brolis)ale(alio),au-au,kate,mmm(mū),kytė(akytė),kaka,mani(Simona)tepti(tepaliukas),tep-tep(sviestukas)lialia(vaikas ar lėlytė)...Atrodo,kad daugmaž visus išvardinau
Mano mergytei 1,2 metukai
, bet mes labai stebimes, kad pagal savo amžių ji labai daug šneka, nuolat klausia: "kas cia?", sako mama, tete, batai, ateik, asiu (aciu), kate, mano, deti, niam, duok, dede, teta, baba...ir daug dar kitu zodeliu, ir dar aisku savo kalba vis kazka burbuliuoja.
As nuo pat jos gimimo, nuolat kalbejau su savo maziuke, pasakodavau ka veikiu, skaitydavau pasakas, gal del to ji mas mane tokia plepute
na jo maniskis,tai ir dar savo kalba kazka sneka, pvz frazes suprast negaliu, na o tokius lengvus zodelius sako,kaip ir jusu vaikuciai....
manajai tuoj 1.5 men. sneka sava kalba tikrai nemazai, sako mama, tete, baba, abas(labas), atia, pupa, ejam(einam), apa (kai stojasi), na jau bando sakyti ivairius zodzius, manau jos amziuje tiek kalbeti yra normalu
Sveikos, mamytės
Neverta taip labai nerimauti. Pati esu vaikų psichologė, todėl galiu pasakyti, kas vaiko raidoje yra normalu, kalbant apie kalbą. Iki metukų vaikas taria pavienius įvairius garsus, raides jungia i skiemenis, sulaukęs metukų, gali pasakyti vieną kitą žodį. Dažniausiai tai būna mama, tete, baba ( tokie dviskiemeniai, lengvi žodeliai ). Ir tie pirmi vaiko žodžiai greičiau yra taip noriai kartojami dėl sulaukiamo teigiamo suaugusiųjų paskatinimo. Sulaukęs maždaug 18 mėnesių, gali jau žinoti iki 20 žodžiu, bet nebūtinai juos tarti mums visiškai aiškiai ir suprantamai. Dvejų metų vaikas jau supranta 100 - 200 žodžių. Vėlgi, pasakyti juos visus greičiausiai pats dar nesugeba. Iš kitos pusės, iki dvejų metų labiau už patį kalbėjimą vaikui yra svarbiau kalbos suvokimas. Jeigu vaikas supranta ką jūs kalbate, reaguoja i jūsų pastabas, vadinasi viskas yra gerai. Iš pradžių vaikas perpranta visą kalbos struktūrą, žodžių, sakinių sudarymo principus. Paskui tik pradeda pats šnekėti. O apie antruosius metus, naudodamas jau žinomus žodžius, vaikas gali pradėti jungti dvižodžius sakinius.
O svarbiausia yra tai, kad vaikas pradeda šnekėti tada, kai tėvai yra pasiruošę jį išgirsti. Todėl su vaiku reikia nuolat bendrauti, reaguoti į jo kad ir dar neaiškią kalbą, atsakyti, klausti. Ar pastebite, kaip vaikas atidžiai klausosi, kai su juo kalbate? Va tada jisai ir mokosi kalbėti. Sėkmės visoms ir kantrybės
Neverta taip labai nerimauti. Pati esu vaikų psichologė, todėl galiu pasakyti, kas vaiko raidoje yra normalu, kalbant apie kalbą. Iki metukų vaikas taria pavienius įvairius garsus, raides jungia i skiemenis, sulaukęs metukų, gali pasakyti vieną kitą žodį. Dažniausiai tai būna mama, tete, baba ( tokie dviskiemeniai, lengvi žodeliai ). Ir tie pirmi vaiko žodžiai greičiau yra taip noriai kartojami dėl sulaukiamo teigiamo suaugusiųjų paskatinimo. Sulaukęs maždaug 18 mėnesių, gali jau žinoti iki 20 žodžiu, bet nebūtinai juos tarti mums visiškai aiškiai ir suprantamai. Dvejų metų vaikas jau supranta 100 - 200 žodžių. Vėlgi, pasakyti juos visus greičiausiai pats dar nesugeba. Iš kitos pusės, iki dvejų metų labiau už patį kalbėjimą vaikui yra svarbiau kalbos suvokimas. Jeigu vaikas supranta ką jūs kalbate, reaguoja i jūsų pastabas, vadinasi viskas yra gerai. Iš pradžių vaikas perpranta visą kalbos struktūrą, žodžių, sakinių sudarymo principus. Paskui tik pradeda pats šnekėti. O apie antruosius metus, naudodamas jau žinomus žodžius, vaikas gali pradėti jungti dvižodžius sakinius.
O svarbiausia yra tai, kad vaikas pradeda šnekėti tada, kai tėvai yra pasiruošę jį išgirsti. Todėl su vaiku reikia nuolat bendrauti, reaguoti į jo kad ir dar neaiškią kalbą, atsakyti, klausti. Ar pastebite, kaip vaikas atidžiai klausosi, kai su juo kalbate? Va tada jisai ir mokosi kalbėti. Sėkmės visoms ir kantrybės
Vakar kaip tik susėdę skaičiavom,kiek Nojus moka žodelių. Tai suskaičiavom 30. Aišku, ne visus juos taria aiškiai, bet tie žodžiai pastovūs, visada vartojami tam dalykui įvardinti. Pvz gerti sako deti, mano- mamo ir pan. Kai kuriuos pasako visai aiškiai.
Maniškis vartoja mums suprantamų kažkur apie 20 žodžių. Tik gaila, kad kol kas dažniausiai vartojami dink ir baik...
Štai ką reiškia turėti vyresnius sesę ir brolį... 
Papildyta:
Jis dabar pusantrų...
Papildyta:
Jis dabar pusantrų...
mes jau pasakom , mama, tete , ate ,baba, kas cia , mano , cia mano ir labai dak savo (pauksciu) kalba, dar nors ner viresniu sesiu ar broliu bet vistiek girdziu dink, nelisk , negalma gal is musu tesiok
, anau kad kiekvienas vaikas skirtingas kiti vaikai sakinim pradeda kabeti zivei veliau ir nieko cia baisaus ner
Musu dukryte tikra tauskalyte
labai daug ciauska savo kalba. Taciau vis daugiau jos kalboje atsiranda suprantamu zodziu be mama, tete, dede, aciu,nio niam (noriu valgyti), me-me arba mi-mi (mylu mylu),ate,diok (duok) jau sako: imsiu, sesiu, cia, ten, babaaa (nebera), as cia, nio, nenio (noriu, nenoriu) nemo (nemoku)
QUOTE(aaidaa @ 2009 01 21, 16:00)
Sveikos, mamytės
Neverta taip labai nerimauti. Pati esu vaikų psichologė, todėl galiu pasakyti, kas vaiko raidoje yra normalu, kalbant apie kalbą. Iki metukų vaikas taria pavienius įvairius garsus, raides jungia i skiemenis, sulaukęs metukų, gali pasakyti vieną kitą žodį. Dažniausiai tai būna mama, tete, baba ( tokie dviskiemeniai, lengvi žodeliai ). Ir tie pirmi vaiko žodžiai greičiau yra taip noriai kartojami dėl sulaukiamo teigiamo suaugusiųjų paskatinimo. Sulaukęs maždaug 18 mėnesių, gali jau žinoti iki 20 žodžiu, bet nebūtinai juos tarti mums visiškai aiškiai ir suprantamai. Dvejų metų vaikas jau supranta 100 - 200 žodžių. Vėlgi, pasakyti juos visus greičiausiai pats dar nesugeba. Iš kitos pusės, iki dvejų metų labiau už patį kalbėjimą vaikui yra svarbiau kalbos suvokimas. Jeigu vaikas supranta ką jūs kalbate, reaguoja i jūsų pastabas, vadinasi viskas yra gerai. Iš pradžių vaikas perpranta visą kalbos struktūrą, žodžių, sakinių sudarymo principus. Paskui tik pradeda pats šnekėti. O apie antruosius metus, naudodamas jau žinomus žodžius, vaikas gali pradėti jungti dvižodžius sakinius.
O svarbiausia yra tai, kad vaikas pradeda šnekėti tada, kai tėvai yra pasiruošę jį išgirsti. Todėl su vaiku reikia nuolat bendrauti, reaguoti į jo kad ir dar neaiškią kalbą, atsakyti, klausti. Ar pastebite, kaip vaikas atidžiai klausosi, kai su juo kalbate? Va tada jisai ir mokosi kalbėti. Sėkmės visoms ir kantrybės

Neverta taip labai nerimauti. Pati esu vaikų psichologė, todėl galiu pasakyti, kas vaiko raidoje yra normalu, kalbant apie kalbą. Iki metukų vaikas taria pavienius įvairius garsus, raides jungia i skiemenis, sulaukęs metukų, gali pasakyti vieną kitą žodį. Dažniausiai tai būna mama, tete, baba ( tokie dviskiemeniai, lengvi žodeliai ). Ir tie pirmi vaiko žodžiai greičiau yra taip noriai kartojami dėl sulaukiamo teigiamo suaugusiųjų paskatinimo. Sulaukęs maždaug 18 mėnesių, gali jau žinoti iki 20 žodžiu, bet nebūtinai juos tarti mums visiškai aiškiai ir suprantamai. Dvejų metų vaikas jau supranta 100 - 200 žodžių. Vėlgi, pasakyti juos visus greičiausiai pats dar nesugeba. Iš kitos pusės, iki dvejų metų labiau už patį kalbėjimą vaikui yra svarbiau kalbos suvokimas. Jeigu vaikas supranta ką jūs kalbate, reaguoja i jūsų pastabas, vadinasi viskas yra gerai. Iš pradžių vaikas perpranta visą kalbos struktūrą, žodžių, sakinių sudarymo principus. Paskui tik pradeda pats šnekėti. O apie antruosius metus, naudodamas jau žinomus žodžius, vaikas gali pradėti jungti dvižodžius sakinius.
O svarbiausia yra tai, kad vaikas pradeda šnekėti tada, kai tėvai yra pasiruošę jį išgirsti. Todėl su vaiku reikia nuolat bendrauti, reaguoti į jo kad ir dar neaiškią kalbą, atsakyti, klausti. Ar pastebite, kaip vaikas atidžiai klausosi, kai su juo kalbate? Va tada jisai ir mokosi kalbėti. Sėkmės visoms ir kantrybės
Niu pilnai sutinku









