QUOTE(aaidaa @ 2009 01 21, 16:00)
Sveikos, mamytės
Neverta taip labai nerimauti. Pati esu vaikų psichologė, todėl galiu pasakyti, kas vaiko raidoje yra normalu, kalbant apie kalbą. Iki metukų vaikas taria pavienius įvairius garsus, raides jungia i skiemenis, sulaukęs metukų, gali pasakyti vieną kitą žodį. Dažniausiai tai būna mama, tete, baba ( tokie dviskiemeniai, lengvi žodeliai ). Ir tie pirmi vaiko žodžiai greičiau yra taip noriai kartojami dėl sulaukiamo teigiamo suaugusiųjų paskatinimo. Sulaukęs maždaug 18 mėnesių, gali jau žinoti iki 20 žodžiu, bet nebūtinai juos tarti mums visiškai aiškiai ir suprantamai. Dvejų metų vaikas jau supranta 100 - 200 žodžių. Vėlgi, pasakyti juos visus greičiausiai pats dar nesugeba. Iš kitos pusės, iki dvejų metų labiau už patį kalbėjimą vaikui yra svarbiau kalbos suvokimas. Jeigu vaikas supranta ką jūs kalbate, reaguoja i jūsų pastabas, vadinasi viskas yra gerai. Iš pradžių vaikas perpranta visą kalbos struktūrą, žodžių, sakinių sudarymo principus. Paskui tik pradeda pats šnekėti. O apie antruosius metus, naudodamas jau žinomus žodžius, vaikas gali pradėti jungti dvižodžius sakinius.
O svarbiausia yra tai, kad vaikas pradeda šnekėti tada, kai tėvai yra pasiruošę jį išgirsti. Todėl su vaiku reikia nuolat bendrauti, reaguoti į jo kad ir dar neaiškią kalbą, atsakyti, klausti. Ar pastebite, kaip vaikas atidžiai klausosi, kai su juo kalbate? Va tada jisai ir mokosi kalbėti. Sėkmės visoms ir kantrybės
Niu pilnai sutinku

, bet taip skaudu mamai, kai mėnesiuku mažesnis draugas šneka už jos vaikiuką daugiau

, tada atrodo priekaištauji sau, kad gal napakankamai su juo bendrauji, mokai, žaidi... Nors stengiesi ir tikrai nepalieki visko likimo valiai, numojus ranka nelauki kol pats išmoks

Iš kitos pusės imi sau ieškot tarsi pateisinimo ar atsakymo į klausimą- kodėl taip yra jei ne aš kalta?

Niu ir galvoji, kad nevisi vaikai vienodi, kad mano vaikas fiziškai stipresnis, o jo draugas plepesnis... Bet taip noris, kad jis būtų pats pats