Meilė mūsų gyvenime... [XXII dalis]

Populi[/B], tikra barbe devyndarbe, zaviuosi tavimi ir dar magistra studijuoji...toookios cia moterys, o tie vyrai sudziaiiiii..

Crazysun[B] nu jo lyrinis vakaras, nuostabu....zavu....

Rasiau apie meiles savo ir prisiminiau, kai buvau sukurusi eilerasti...nzn is meiles,skausmo, nevilties, dziaugsmo...siektiek geda cia rasyt, bet...

Nors viena stulpeli..

Labai daznai lietus man primena tave,
Salti lasai i stikla beldzia velei
Ir karstos asaros negret nudziusta
Sudie sakyti tenka vasarelei....
Ar tu prisimeni ta juoda nakti
Nors lijo lijo
As nezinojau verkti ar sypsotis kai tavo rankos mano kakla apsivijo...

populi nepatikėsi... ašaros pliupt pliupt... apsiverkiau po šitų žodžių.... taip norėtusi, kad kažkas pasakytų, jog mato mane tikrąją... mane tokią, kokia aš ir jaučiuosi.. tokią, kokią aš save pažįstu....
Tai mano svajonė...
Taip norėtųsi kad ištartų tai mano antra pusė ir pasakytų kad mano manyje kažką gero....
ačiū tau...




powerpuff, ačiū.. matai.. važiavau namo.. pasileidau ramiai extra.fm.. kažkas užgrojo.. o viskas juk taip šviežia.. ir viskas sukilo... turbūt turėjau dar gerai išsibliauti.. nors tikrai nemaniau kad po šio vakaro dar susigraudinsiu..
nežinau.. dabar totali neviltis atrodo..
atrodo vėl naujai keltis, eiti į darbą ir egzistuoti..
vis galvoju kaip jis su ja sutiks naujus metus.. kvaila.. taip... žinau..
jaučiuosi tikrai šūdinai... bet pakartosiu sau ne kartą.. tai susitvarkys.. kažkaip... turi susitvarkyti... ačiū tau...

Crazysun, pritariu ir aš powerpuff, gali pradėti rašyti.. nuostabu....


tikrai atsiprašau kad užteršiau eterį su kažkokiu verkšlenimu... tikrai ne dėmesio troškau.. nuoširdžiai sakau.. niekada nesijaučiau pati sau svarbesnė už kitus žmones.......

baikit, jokių knygų nerašysiu.. parašiau tik kelias mintis, kai kas kažkur girdėta, tik sudėliota ant lapo..
gal kam būsiu naudinga..
nors kam manęs reikia



Abžoryt..baik apie tą teršimą..viskas juk gerai..
prasilenkiam mes čia..kažkaip..nežinau..juk gali verkti, juk gali juoktis, pykti..kodėl tai turi būti vieniems galima, o kitiems ne?..
jis - tegu suskiša jis savo nuomonę į š... nekenčiu žmonių, kurie taip negražiai slepiasi kitus kaltindami.. jei būtų viskas tiesa ir taip, tai manau, bet kuris duotų šansą pasitaisyti, tarkim, ar bent jau ne po išsiskyrimo svaigtų taip..

Issibliaut visom reikia karts nuo karto-as troleibuse ne taip senai uzblioviau net pasikukciodama-visi mate..cia dar blogiau nei savo masinoj bliaut..nors ly nera priezasties.ilgai dar sirdi skaudes..pasimirsta lyg viskas..ir vel "visu grazumu" apsireskia..bet isverksi viena karta visas asaras..ir nebeliks ju. laikykis ir nekankink saves as jau miegosiui gal-pati tuoj bliaut pradesiu jei neuzmigsiu..as jum irgi eilerasti si vakara skiriu-(ne mano kuryba beje)

o jei parašyciau, kad skauda man?
arba taip parašyciau-"tarsi sužeistas vilkas..."
o jei parašyciau-"juokiuosi pro ašaras"..
arba-"mano širdis teberauda.."?
todel nerašau-tik šypsausi


labanakt

Jau palieki mus Powerpuff?labankt

Papildyta:
Ir dar visoms kurios eina miegot

Ar tau sarasa pateik dabar?Kaip tai kam taves reikia? Mum visom taves reikia..tavo seimai reikia taves. Manau dar daugiau zmoniu yra kuriem reikia taves, bet net jei nebutu-tai ka sivardinau jau yra labai daug-patikek Tu nuostabi mergina-imk baliona
Papildyta:

Labanakt DG Labanakt visom einanciom miegot ir stiprybes visom nemieganciom

Ačiū CrazySun
Ačiū Powerpuff
Ačiū visoms visoms

Saldžių sapnų mielosios


Prieš užmiegant prisijungiu prie poezijos vakaro su sau brangiais žodžiais... Galbūt ne vienai girdėti.. Bet gal kažkam bus gražus atradimas arba prisiminimas... Man asmeniškai graudus prisiminimas... Bet žavus...


Ar Tu būsi mano draugu?????


Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.

Aš jau buvau triušio kapu ir krepšinio lanku garaže, agurkų lysve, slyvų krūmais ir pelargonijomis, po kurias ropojo skruzdėlės. Aš žingsniavau per akmenis ir paslaptingą cisterną, rūkstančią žolę ir stalo tenisą pusrūsyje. Aš buvau tvoros kuoliuku, lova klevo stalčiais, kuriais naudojausi kartu su broliais, šunimi Sendi, kuris šoko. Buvo lengva rasti draugą. Mes karstėmės medžiais, iš žolės statėm palapines, gaudėm gyvates ir – svajojom be galo.

Ar tu būsi mano draugu?

Po vaikystės.

Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.

Aš jau buvau nuspėjamas iš anksto. Aš buvau auklėjamas, mokomas, mylimas – nors ne aš pats, bet tas, kuris manimi atrodė. Mano vaidmuo buvo saugaus pasislėpimo būdas. Priežasčių keistis nebuvo. Aš buvau viešai pripažintas. Buvau patenkintas. Bet po to aš staiga pasikeičiau. Dabar aš ne toks tikras dėl savęs, bet labiau esu pačiu savimi. Mano vaidmuo beveik išnyko. Mano šaknys nėra mano bažnyčioje, mano darbe, mano mieste, net ir mano pasaulyje. Jos yra manyje pačiame. Nebe taip lengva rasti draugą – o aš svajoju be galo.

Ar tu būsi mano draugu?

Nevaidinant.

Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.

Dabar aš vienišesnis, nei buvau anksčiau. Iš dalies esu gyvulys, tačiau neapsaugo manęs jo instinktai ir nevaržo jo matymas. Iš dalies esu ir dvasia, tik ne visiškai laisva, apribota skonio, lytėjimo ir laiko – nuolat trokštanti visko gyvenime. Čia nėra apsaugos. Apsauga reiškia baimę ir vienodumą, kai gyvenimas atidedamas. Apsauga reiškia lūkesčius ir kalėjimą bei ankstyvą mirtį. Aš gyvenu nežinomybėje. Bet juk yra kalnai, kad į juos koptum, debesys, kad juos pasikinkytum, žvaigždės, kad jas tyrinėtum, o draugai, kad juos rastum. Aš visiškai vienišas. Teturiu tik save ir – svajoju be galo.

Ar tu būsi mano draugu?

Nesisaugant.

Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.

Aš ieškau ne tuštumoje bei poreikyje, bet augančioje pilnatvėje ir aistroje. Tuštuma siekia, kad bet kuris balsas užpildytų ertmę, bet kuris veidas išsklaidytų tamsą. Tuštuma atveda minias ir šešėlius, kuriuos lengva pakeisti. Pilnatvė atveda draugą – nepakartojamą, nepakeičiamą. Aš jau ne toks tuščias, kaip kažkada buvau. Juk yra vėjas ir vandenynas, knygos ir muzika, stiprybė ir jos džiaugsmas, ir yra naktis. Draugystė yra ne tiek prašymas, kiek šventė, ne tiek ritualas, kiek realybė, ne tiek poreikis, kiek noras. Draugystė yra – tu ir aš, o aš svajoju be galo.

Ar tu būsi mano draugu?

Nepaisant to, kad reikia.

Kas aš esu? Aš nesu tuo tikras.

Kas tu esi? Aš noriu tai sužinoti.

Mes nepardavinėjome kartu pagalbos Koolui ir netranzavome drauge į mokyklą. Mes ne iš to paties miesto, ne to paties Dievo, kažin, ar ir pasaulio to paties. Nėra vaidmenų atlikimui, nėra apsaugos užtikrinimui, nėra kalėjimo uždarymui. Aš viliuos, kad joks atsakymas neatstos tavo buvimo, tavo akių, tavo esybės. Draugystė yra laisvė, yra skrajūnė, yra retenybė. Jai nereikia stimulo, ji pati yra stimulas. Ji pasitiki, supranta, auga, tyrinėja, ji šypsosi ir verkia. Ji nereikalauja ir nesikabina, ji nesitiki ir nereikalauja. Ji yra – ir to užtenka.

Dažnai aš būnu per daug rimtas, retai nuspėjamas iš anksto. Kartais šaltas ir nutolęs, tikriausiai aš visuomet keisiuos. Aš triukšmauju ir giriuos, kaip vaikas siekdamas dėmesio. Aš mąstau ir atrodau sugižęs, o mano pyktis gali būti netramdomas.

Bet aš prajuokinsiu tave
Ir tikriausiai tave mylėsiu,
Ir būsiu šalia, kai tau bus baisu.

Beveik kasdien aš šiek tiek drebu,
Kadangi bijau labiau, nei gali žinoti nepažįstami,
Ir jeigu kartais aš atskleisiu savo drebančią pusę
(išsigandusią pusę aš slapstau)

Ar tuomet Tu būsi mano draugu?

Draugu,
Kuris matydamas, kaip aš bijau jo artumo ir stumiu jį nuo
Savęs, vis tiek užsispyrusiai pasiliktų pasidalinti dienos
Likučiu, o kai niekas nežino mano vardo ir neskambina
man telefonu.

Kai niekam aš neberūpiu – ką padariau, ar ko nepadariau –
O tie, kuriems aš padėjau ir tikėjausi to paties iš jų
Taip vikriai pabėgo, palikdami mane vienišą,
Netekusį bet kokio žavesio ir subtilumo,
Vis dėlto pasiliktų.

Ar tu būsi mano draugu?

Aš nežinau , kodėl,
Tiesiog to noriu.

Ar tu būsi draugu?

Ar tu būsi mano draugu?

Juk yra priežasčių, kad nesutiktum juo būti:

Kartais aš būnu mišrus, dažnai būnu drovus ir labai jautrus,
Mano baimė išsilieja pykčiu, nors man dėl to ir sunku,
Apie save aš kalbu tuomet, kai bijau,
O dieną dažnai praleidžiu, neištaręs nė žodžio.

Bet aš prajuokinsiu tave
Ir tikriausiai tave mylėsiu,
Ir būsiu su tavimi, kai tau bus liūdna.

Aš paverkšlenu truputį beveik kasdien,
Kadangi aš trokštu daugiau dėmesio, o to visiškai nežino nepažįstami.
Tad jeigu aš kartais atskleisiu savo malonią pusę
(švelnesnę ir šiltesnę pusę aš slepiu)

Ar tuomet Tu būsi mano draugu?

Draugu,
Kuris nepaisydamas bet kokių glebių įžadų,
Paliestų tą slaptą vietą, kur aš esu pačiu savimi
Ir sužinotų, kaip skauda lūpas prašant ir akis verkiant,
Kuris nenueis šalin, suradęs mane vienišą gulint gatvėje
Ir meluojantį, nes pralaimėjimai mane sugniuždo.
Bet sustotų šalia ir pasiliktų, kad primintų man tą dieną, kai
Buvau gražus.

Ar tu būsi mano draugu?

Juk yra tiek priežasčių, kad nesutiktum juo būti:

Jų be galo.

Ar tu būsi mano draugu?

Kai tik pamatau tave
Vėl sugrįžta tas skausmas,
Ir man suspaudžia krūtinę
Visai prie pat širdies.

Man labiau patiktų, jei tokia
Įtampa būtų pilve,
Kad galėčiau ją numalšinti
Ar suvilioti martiniu.

Kančia krūtinėje nesuvedžiojama,
Ji tenori tavo rankų,
Bet tai neįmanoma,
Nes tu man pasakei,
Jog meilė negali nieko reikalauti.

Gal galėtum retkarčiais pasikalbėti su mano širdimi?
Ji nesupranta.

© James Kavanaugh

Saldziu

aš labai laukiu, kad išauštų ta diena, kai patikėčiau, kad aš galiu, kad aš esu..

ačiū, mergyt man jūs irgi labai reikalingos..labai..





ačiū Tau..
žinau, kad tikriausiai kvailai dažnai skamba mano mintys, bet su visa šiluma už Tave ir su Tavim...

ir su visom..visom visom...nevisad moku, nevisad išeina, bet visad stengiuos..


P.S. ir aš noriu į B.O..



P.P.S. susirangykit lovoj šiltai ir pagalvokit, juk niekur kitur taip saugiai ir šiltai nesijaučiat..gal net truputėlį laimingos..

saldukų

Labai miela Abzoryte

Abžoryt... Per daug jis tau pasakė. Gal per daug sustiprintai, tik tai, kas bloga. Suprantu kaip save kaltini, analizuoji, graužies Kiekvienas turim savo bendravimo niuansų, ir stengiamės tobulintis. Netikiu kad tu tokia baisi siaubinga ir bendrauti, nei biškio netikiu O dar tokių knygų apie marsiečius prisiskaičius Kiekvienas pats sau atrodo teisus. Ginčių metu dažnai atrodo, kad kitas tavęs negirdi arba neklauso. Kad pats nori būti teisus. Ir tai tiesa, tik viena smulkmena - tai abudu nevisai klausosi, ir abudu nori būti teisūs Iš to ką parašei, aš tik manau, kad jis smarkiai tavęs neįvertino, nepažino, nesusišnekėjot. Gali būti kad kažkokios smulkmenos ilgainiui įgriso, bet tai nėra jokia tavo kaltė.
Neseniai Bjuti rašė istoriją, apie tai, kad negali žinot kaip vertint vieną ar kitą įvykį. Iš pradžių gali atrodyti "oi kaip nepasiseke", o po kiek laiko - "kaip gerai, kad tai nutiko". Gerai, kad gyvenimas išskiria su tais, kurie mūsų nevertina. Gerai, kad padeda pažiūrėti į save kritiškai, kad galėtume keistis ir tobulėti.
Tau tik reikia kad kažkas, kas tave gerai pažįsta, pasakytų atvirkščiai. Kad įtikintų kad tau viskas gerai Nes tau išties viskas gerai.

Dėl zyzimo maskavimo ir pan... Apie kiekvieną žmogų galima taip pasakyti. Visi mes žmonės - turim savo jausmus, zyzimus, nuotaikas, bendravimą. Ir aišku kažkaip bandom tai paslėpt, pataisyt, galų gale norim atrodyti geresni ir patikti žmonėms Ech, gaila neišmanau psichologijos

Tau balionas

Jis jautruolis dėl tos ironijos. Bet keista sakyti tokius dalykus jau po visko. Tai reikia sakyti, kai bendrauji. Tada galima keistis, derintis... Marsiečiai Manasis pasielgė panašiai... Kiek dalykų sužinau jau post faktum... Kaip galėjo viskas būti kitaip Bet... aš pagalvoju... tai jeigu šitaip nesusišnekėjom - tai gal ir gerai, kad nekartu? Gal aš ne tas žmogus, su kuriuo jam lengva susišnekėti, gal jis jis ne tas žmogus, kuris mane tiesiog suprastų ir saugotų? (Aišku suabejoju, nes dabar regis abu viens kitą nuostabiai suprantam Šitą sakinį skliausteliuose galima iškart ir pamiršti.)

P.S. nespėju paskui jus rašyti....

Vakare, as jau manau, Abzoryte supranta kokia ji ir kad mes ja visos palaikom ir esam kartu.....Kaip tau sekasi??Kodel taip liudna mums visoms, truksta man GV.... PAKELIA JI MAN NUOTAIKA